ScanpixIlgų šventinių pagirių NATO sau negali leisti. Aljansas bando išlaviruoti tarp agresyvių Kremliaus reikalavimų ir įsipareigojimų sąjungininkams išlaikymo. Penktadienį šaukiamas neeilinis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Ministrų susitikimas įvyks nuotoliniu būdu ir jame bus aptariamas Rusijos armijos dislokavimas Ukrainos pasienyje bei platesni Europos saugumo klausimai.
Sukaupusi dideles karines pajėgas (daugiau nei 100 tūkst.) pasienyje su Ukraina, Maskva gruodžio viduryje pateikė JAV ir NATO agresyvų reikalavimų sąrašą, tarp jo punktų – NATO nesiplėsti ir neleisti Ukrainai prisijungti prie Aljanso; nedislokuoti papildomų karinių pajėgų už šalių ribų, kurios iki 1997 m. buvo NATO narės; atsisakyti bet kokios karinės veiklos Ukrainoje, Rytų Europoje, Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje; ir t. t.
Kartu Maskva paragino kuo greičiau surengti derybas dėl šių reikalavimų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš pat Kalėdas pranešė, kad šių metų pradžioje planuoja organizuoti NATO ir Rusijos Tarybos posėdį Aljanso ir Maskvos nesutarimams sureguliuoti: „Esame pasiruošę dialogui.“
Lietuvos atstovybės prie NATO vadovas, ambasadorius Deividas Matulionis IQ patvirtino, kad susitikimas numatytas sausio 12 d., nors iki šiol nėra gautas galutinis Rusijos patvirtinimas.
„Iš NATO pusės yra patvirtinimas, bet iš Rusijos – truputį neapibrėžtas atsakymas, nors pagal visą logiką turėtų įvykti. Visaip dar gali būti, bet planuojama 12 dienai“, – IQ pirmadienį vakare sakė jis.
Gali būti, kad Maskva, galutinai nepatvirtinusi dalyvavimo, pasiliko atviras rankas ir galutinai apsispręs po JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Wendy Sherman ir Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo susitikimo Ženevoje sausio 10 d.
Pasak D. Matulionio, NATO ir Rusijos Taryboje planuojama aptarti „situaciją saugumo srityje, be kita ko, ir aplink Ukrainą, ir galimas skaidrumo bei rizikos mažinimo priemones“.
NATO ir Rusijos Taryba buvo įsteigta 2002 m., bet po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m., jos veikla buvo rimtai apribota. Vis dėlto 2016–2019 m. buvo surengti keli tokie susitikimai kasmet.
Kol kas jokių derybų nenumatome, bet pirmiausia turime išsiaiškinti, kokios problemos, ar yra galimybė jų sprendimams, ar ne.
„Manau, kol kas per anksti apie tai šnekėti (ar bus atnaujinta nuolatinė NATO ir Rusijos Tarybos veikla, sugrąžinti atstovai tiek į NATO, tiek į Maskvą – IQ past.). Pastaroji Taryba įvyko 2019 m., bet mes visada siųsdavome kvietimus, deja, kamuolys – Rusijos pusėje ir iki šiol jie atsisakydavo dėl įvairių priežasčių. Dabar ta galimybė atsiranda“, – diplomatiškai kalbėjo ambasadorius.
Nors Maskva siekė derybų dėl pateiktų reikalavimų, NATO neskuba tai vadinti derybomis.
„Kas iš to išeis – pamatysime. Iš mūsų pusės – pozityvumas kalbėtis, konsultuotis, kol kas jokių derybų nenumatome, bet pirmiausia turime išsiaiškinti, kokios problemos, ar yra galimybė jų sprendimams, ar ne“, – pabrėžė D. Matulionis.
Pirmadienį 2009–2014 m. NATO generaliniu sekretoriumi buvęs Andersas Foghas Rasmussenas viešame komentare Politico.eu paragino Aljansą nepasiduoti Rusijos spaudimui ir nepradėti derybų su Rusija. Pasak jo, derybos negalimos, kai Vladimiras Putinas Vakarams yra „įrėmęs šautuvo vamzdį“.
„Kai aš pirmą kartą kaip NATO generalinis sekretorius susitikau su Rusijos prezidentu V. Putinu, jis mūsų susitikimą pradėjo sakydamas, kad nori išformuoti NATO. Jei NATO sąjungininkai įsitrauks į Rusijos pasiūlymus dėl naujų saugumo santykių Europoje, jie tiesiogiai padės jam priartėti prie šio tikslo“, – komentare rašė A. F. Rasmussenas.
Metų sandūroje vyko intensyvūs Vakarų sąjungininkų kontaktai. Paskutinę 2021 m. dieną J. Stoltenbergas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas aptarė padėtį dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos. Pirmadienį įvyko A. Blinkeno pokalbis su Bukarešto devintuko (B9) šalių užsienio reikalų ministrais (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos).
JAV prezidento Joe Bideno skambučio sulaukė ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, o antradienį–ketvirtadienį Ukrainoje lankosi ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
