Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 2 d.


PAGALBA UKRAINAI
NATO įsipareigoja dėl Ukrainos būsimos narystės, telkia paramą
BNS
Scanpix
J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare.

J. Stoltenbergas kalbėjo JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir jo kolegoms iš kitų NATO šalių susirinkus Rumunijoje telkti paramos Ukrainai.

„NATO durys atviros“, – sakė J. Stoltenbergas.

Rusija negali vetuoti šalių prisijungimo, pabrėžė jis, turėdamas galvoje neseniai įvykusį Šiaurės Makedonijos ir Juodkalnijos įstojimą į NATO.

Pasak J. Stoltenbergo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus sulauks Suomijos ir Švedijos įstojimo į Aljansą. Šios Šiaurės šalys dėl narystės kreipėsi balandžio mėnesį, susirūpinusios, kad Rusija po Ukrainos gali nusitaikyti į jas.

„Taip pat esame pasirengę dėl Ukrainos narystės“, – nurodė buvęs Norvegijos premjeras.

„Tuo pačiu metu pagrindinis dėmesys dabar tenka Ukrainos rėmimui, užtikrinimui, kad prezidentas Putinas nelaimėtų ir kad nugalėtų Ukraina, kaip suvereni valstybė Europoje“, – pridūrė jis.

Iš esmės J. Stoltenbergas pakartojo NATO Bukarešte 2008 metais duotą pažadą – kad Ukraina ir Sakartvelas vieną dieną įstos į Aljansą.

NATO užsienio reikalų ministrai dvi dienas tarsis Bukarešte esančiuose Parlamento rūmuose. Būtent čia 2008 metų balandį tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas George'as W. Bushas įtikino savo sąjungininkus atverti NATO duris Ukrainai ir Sakartvelui, nors tam griežtai prieštaravo Rusija.

Kai kurie pareigūnai ir analitikai šį sprendimą vadina didžiule klaida, dėl kurios Rusija pasijuto įvaryta į kampą prieš nuolat besiplečiančią NATO. J. Stoltenbergas su tuo nesutiko.

„Prezidentas Putinas negali uždrausti suverenioms šalims priimti savo suverenius sprendimus, nekeliančius grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Galvoju, kad jis bijo demokratijos ir laisvės, tai jam didžiausias iššūkis.“

Vis dėlto Ukraina artimiausiu metu prie NATO neprisijungs. Kadangi Krymo pusiasalis aneksuotas, o Rusijos kariuomenė ir promaskvietiški separatistai kontroliuoja dalį Pietų ir Rytų Ukrainos, net neaišku, kaip apskritai atrodys Ukrainos sienos.

Daugelis iš 30 sąjungininkių mano, kad dabar reikia sutelkti dėmesį vien į tai, kaip nugalėti Rusiją.

„Nori pasinaudoti žiema“

Prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą J. Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad V. Putinas Ukrainoje nori pasinaudoti „žiema kaip karo ginklu“.

„Turime būti pasirengę tam, kad daugiau pabėgėlių atvyks į likusią Europos dalį“ dėl Rusijos „tyčinių atakų prieš ypatingos svarbos paslaugas – šildymą, elektrą, vandenį, dujas“ – Ukrainoje, pabrėžė jis.

Susitikimo metu A. Blinkenas paskelbs apie reikšmingą JAV paramą Ukrainos energetinei sistemai, sakė JAV pareigūnai.

Susitikime Rumunijoje, kuri turi ilgiausią NATO sausumos sieną su Ukraina, Aljansas turi pažadėti naujos neletalinės paramos Ukrainai: degalų, elektros generatorių, medicinos reikmenų, žiemos įrangos ir dronų blokavimo įrenginių.

Taip pat tikimasi, kad atskiros sąjungininkės paskelbs apie naujus karinės įrangos paketus Ukrainai, visų pirma oro gynybos sistemas, kurių Kyjivas labai nori šalies dangui apsaugoti. NATO, kaip organizacija, nesiūlys tokių dalykų, kad nebūtų įsitraukta į platesnį karą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.

Ministrai antradienį surengs darbo vakarienę su savo kolega ukrainiečiu Dmytro Kuleba.

Trečiadienį NATO ministrai taip pat ieškos būdų, kaip didinti paramą partnerėms, pasak pareigūnų, susiduriančioms su Rusijos spaudimu – Bosnijai, Sakartvelui ir Moldovai.

2022 11 29 13:13
Spausdinti