ScanpixNepaisydama ginčų dėl strategijos, NATO turėtų siekti svarbesnio politinio vaidmens ir būti Vakarų ramstis, šią savaitę išgirs Aljanso šalių užsienio reikalų ministrai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ministrams pateiks išorės ekspertų komisijos ataskaitą, kurioje dėstomi argumentai dėl NATO kaip politikos centro.
„Tuomet parengsiu savo pasiūlymus valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui kitais metais, – sakė J. Stoltenbergas. – Laukiu to, nes NATO pasirodė esantis labai gyvas aljansas.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kaltina sąjungininkes Europoje neprisiimant teisingos naštos dalies, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
D. Trumpas taip pat paspartino JAV karių išvedimą iš NATO misijos Afganistane, nors ten dar nėra tvaraus politinio sprendinio.
Tuo metu Turkija nepaisydama NATO perspėjimų nusipirko rusišką oro gynybos sistemą ir įsitraukė į pavojingą priešpriešą su kita Aljanso nare Graikija Viduržemio jūros rytuose.
E. Macronas pasinaudodamas krize vis garsiau ragina Europą susikurti „strateginę autonomiją“, kad prireikus būtų galima veikti už savo sienų be sąjungininkų.
Viršūnių susitikimas
Tačiau tai sulaukė pasipriešinimo Vokietijoje, kurios kanclerė Angela Merkel tikisi, kad JAV išrinktasis prezidentas Joe Bidenas sugrįš prie didesnio kolektyvinių pastangų akcentavimo.
Spaudos konferencijoje, surengtoje prieš antradienį įvyksiančią ministrų vaizdo konferenciją, J. Stoltenbergas sakė, kad pakvietė J. Bideną į viršūnių susitikimą Briuselyje su kitų NATO šalių lyderiais „ateinančių metų pradžioje“.
„Tiksli data dar nepaskirta. Tačiau NATO viršūnių susitikimas bus. Ir, suprantama, ten bus visi NATO [šalių] lyderiai“, – sakė jis.
Jungtinė Karalystė, kuri išstojo iš Europos Sąjungos, bet lieka įsipareigojusi NATO, didina karines išlaidas ir nori per ketverius metus pasiekti NATO narių tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tačiau kitos sąjungininkės, pirmiausia ekonominė galia Vokietija, dar daug metų nepasieks tokio gynybos finansavimo lygio.
Tokiomis aplinkybėmis sąjungininkės turi nuspręsti, kaip reaguoti į Rusijos ir Kinijos, modernizuojančių savo kariuomenes, ambicijas.
Per Šaltąjį karą kaip Vakarų skydas įkurta NATO siekia naujo vaidmens dėl taikos palaikymo Afganistane, kibernetinio karo ir kovos su terorizmu.
Tačiau Aljansui ir toliau svarbiausia išlaikyti patikimą atgrasymą svarbių varžovių Rusijos ir Kinijos atžvilgiu.
NATO taip pat patiria tai, kas galėtų virsti konkurencija su kita Briuselio organizacija – ES, siekiančia didesnio „geopolitinio vaidmens“.
„Iliuzijos“
ES narės, kurių dauguma taip pat priklauso NATO, svarsto dar neskelbiamą planą sukurti savo „strateginį kompasą“ ir mažinti priklausomybę nuo Vašingtono.
Tačiau patys europiečiai yra susiskaldę.
„Iliuzijos apie Europos strateginę autonomiją turi baigtis“, – įspėjo Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
„Europiečiai negalės vietoje Amerikos vaidinti esminio saugumo užtikrintojo vaidmens“, – šį mėnesį sakė ji.
E. Macronas su tuo nesutiko ir tai pasakė kalbėdamas apie strategiją interviu žurnalui „Le Grand Continent“. Prancūzų prezidentas apkaltino vokiečių ministrę „istoriniu nesusipratimu“.
Jis nekorektiškai užsiminė, kad A. Kramp-Karrenbauer požiūrio A. Merkel gali neremti. A. Kramp-Karrenbauer atkirto: „Negirdėjau kanclerę sakant, kad NATO yra nereikalinga.“
Ekspertai sako, kad būtų neteisinga teikti itin didelę reikšmę E. Mcrono retoriniam puolimui prieš Aljansą.
„Prezidentas Macronas visuomet sakydavo, kad Europos gynyba papildo NATO“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ulrike Franke iš strateginių studijų centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR).
Prancūzų europarlamentaras ir gynybos specialistas Arnaud Danjeanas mano, kad Europa turi pažengti į priekį dėl tokių modernių technologijų kaip autonominiai ginklai ir sava palydovinio valdymo sistema.
Tačiau jis nurodė, kad dabartinis Prancūzijos dėmesys Viduržemio jūrai ir nestabilumo ruožui Šiaurės ir Vakarų Afrikoje galėtų papildyti NATO misiją, orientuotą į šiaurę ir rytus, Rusijos link.
„Europos gynybos politika labiau susijusi su krizių valdymu ir tai bus daroma pietiniame fronte, regionuose, kurie nebėra Jungtinių Valstijų prioritetai“, – AFP sakė A. Danjeanas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
