Meniu
Prenumerata

sekmadienis, sausio 23 d.


GYNYBA
NATO sąjungininkės vienija jėgas prieš derybas su Rusija
BNS
Scanpix

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje vienija jėgas prieš trečiadienio susitikimą NATO būstinėje su Rusijos pasiuntiniais, rengdamosi derėtis dėl įtampos prie Ukrainos sienos slopinimo, abiem stovykloms atsisakant bent kiek nusileisti.

Rusijai sutelkus didžiules pajėgas prie ir taip iš dalies okupuotos Ukrainos, Vašingtonas buvo priverstas kalbėtis su Maskva, kad būtų galima išsklaidyti nuogąstavimus dėl visapusiškos karinės konfrontacijos.

Po nerezultatyvaus pradinio JAV ir Rusijos derybų raundo, pirmadienį įvykusio Ženevoje, kitas dialogo raundas bus trečiadienio susitikimas NATO būstinėje Briuselyje.

Prieš susitikimą JAV derybininkė, valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman sutelkė Vakarų sąjungininkes, įskaitant šalis, nerimavusias, kad jos gali būti nustumtos į šoną.

„Dar per anksti pasakyti, ar rusai rimtai nori diplomatijos kelio, ar jie pasirengę rimtai derėtis.... Mes pasirengę“, – antradienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.

JAV prezidento Joe Bideno atstovė tvirtino: „NATO santykius su Ukraina nustato tik Ukraina ir 30 NATO sąjungininkių, o ne kitos šalys.“

Vašingtono sąjungininkės Europoje labai nori nelikti nuošalyje, prezidento Vladimiro Putino Kremliui siekiant atstumti tai, ką jis laiko po Šaltojo karo pradėtu Vakarų brovimusi į jo sferą.

„Nėra priežasčių būti optimistiškiems, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos aukšto rango diplomatas. – Bet rusai rimtai dalyvauja diplomatijoje.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakartojo savo reikalavimą, kad Prancūzija ir Vokietija surengtų naują Maskvos ir Kijevo viršūnių susitikimą konfliktui užbaigti.

Eliziejaus rūmai sakė, kad Kremlius sutiko tokias Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos derybas surengti „iki sausio pabaigos“.

V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas savo ruožtu sveikino „JAV ir Rusijos bei NATO ir Rusijos ketinimus ir pastangas sumažinti įtampą ir išspręsti visus abipusius klausimus prie derybų stalo“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad norint atsilaikyti prieš „Rusijos ultimatumus“ svarbiausia yra vienybė.

„Lemiamas momentas“

Antradienį W. Sherman NATO būstinėje iš anksto informavo sąjungininkes.

JI papasakojo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui apie savo derybas Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu, o tada susitiko su NATO narių ambasadoriais.

„Jungtinės Valstijos įsipareigojusios dirbti ranka rankon su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis, raginant deeskaluoti padėtį ir išspręsti Rusijos sukeltą saugumo krizę“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.

Po ilgiau nei septynias valandas trukusių pirmadienio derybų Ženevoje tiek Rusijos, tiek JAV pareigūnai išreiškė pasirengimą tęsti diskusijas, tačiau jokių proveržio ženklų nebuvo matyti.

Susitikime NATO būstinėje Rusijai atstovaus užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško, pavadinęs šį susitikimą „lemiamu momentu“ Rusijos ir NATO santykių srityje.

Be kitų dalykų, Maskva reikalauja konkrečios garantijos, kad Ukrainai nebus leista įstoti į NATO.

Sąjungininkės seniai laikosi pozicijos, kad dėl narystės NATO sprendžia pačios suverenios valstybės, o antradienį dar kartą pažadėjo tęsti savo atvirų durų politiką.

Jos taip pat pagrasino didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis Maskvai, jei didžiulis rusų pajėgų sutelkimas prie Ukrainos sienų ir jau okupuotame Krymo pusiasalyje virs nauja invazija.

Trečia pagal rangą JAV Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland sakė, kad „Kremlius turi pagrįsti Rusijos žmonėms, kodėl kursto potencialiai labai kruviną ir Rusijai brangų konfliktą“.

„Mes atsakysime didžiulėmis ekonominėmis priemonėmis, įskaitant anksčiau nenaudotas [priemones], ir primesime labai reikšmingą kainą Rusijos ekonomikai ir jos finansinei sistemai“, – sakė ji.

Tačiau po pirmadienio derybų, prieš kelionę į Briuselį, A. Gruško sakė, kad Rusija reikalaus Aljanso visapusiškos reakcijos į jos reikalavimus.

„Sieksime konkrečios, esminės reakcijos papunkčiui į Rusijos susitarimo dėl garantijų projektą“, – pridūrė jis.

„Abipusiai suvaržymai“

W. Sherman sakė, kad Rusija neįrodė nepulsianti Ukrainos ir nepaaiškino, kodėl prie Ukrainos sienos sutelkė apie 100 tūkst. karių.

Ji pasiūlė ribotų deeskalavimo žingsnių, įskaitant Vašingtono bei Maskvos susitarimą dėl abipusių limitų raketoms ir karinėms pratyboms.

Naujoji JAV ambasadorė NATO Julianne Smith reporteriams sakė, kad per derybas gali būti aptarti „abipusiai suvaržymai karinėms pratyboms“.

Kaip bendras trečiadienio derybų temas ji nurodė „rizikos mažinimą, skaidrumą, ginklų kontrolę ir įvairius būdus mums bendrauti vieniems su kitais“.

Nuo 2014 metų, kai Kijeve per revoliuciją buvo nuversta promaskvietiška vyriausybė, prieštaravusi šalies proeuropietiškam kursui, Rusija daro milžinišką spaudimą Ukrainai.

Tais metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur konfliktas jau nusinešė per 13 tūkst. gyvybių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 12 10:44
Spausdinti