Meniu
Prenumerata

sekmadienis, sausio 29 d.


NATO
NATO siekia sušvelninti karo poveikį Bosnijai, Sakartvelui ir Moldovai
BNS
BNS

Stengdamasi plačiau išskleisti savo saugumo skėtį Europoje, NATO trečiadienį atkreipė dėmesį į tris šalis, paveiktas Rusijos invazijos į Ukrainą – Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Moldovą.

Rumunijoje vykstančiose derybose šių trijų šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su kolegomis iš NATO aptarti būdų, kaip didžiausia pasaulyje saugumo organizacija galėtų joms padėti. Dėl karo Ukrainoje Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Moldova negali jaustis tvirtai nei politiniu, nei energetiniu, nei teritoriniu atžvilgiais.

Nors šių valstybių problemų priežastys yra aiškios, jų poreikiai ir būdai, kuriais NATO galėtų padėti, tokie nėra.

Atvykę į Parlamento rūmus Rumunijos sostinėje Bukarešte, NATO ministrai nepateikė jokių aiškių pasiūlymų, ką būtų galima padaryti.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra sakė, kad susitikimu siekiama užtikrinti „didesnį saugumą Europos žemyne“ ir „duoti ženklą... kaip svarbu sukurti stabilumą ne tik pačiose NATO šalyse, bet ir už [Aljanso] ribų“.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky žurnalistams sakė, kad svarbu neleisti, jog „čia atsirastų pilkoji zona, kurią perimtų kitos jėgos“.

Etniškai padalytą Bosniją ir Hercegoviną jau seniai apėmęs politinis nestabilumas, tačiau situacija dar labiau paaštrėjo praėjusį mėnesį, kuomet Bosnijos serbams priklausančią šalies dalį sukrėtė protestai.

Pasipiktinimas kilo kai kuriems rinkėjams pareiškus, kad prorusiškas Bosnijos serbų lyderis suklastojo rinkimus šalies serbų darinyje – Serbų Respublikoje.

Bosnijos užsienio reikalų ministrė Bisera Turkovič sakė, kad jos šalis, kurioje po neseniai įvykusių rinkimų formuojama vyriausybė, „yra labai sunerimusi dėl ateities“.

„Mūsų vyriausybėje yra ar buvo įgaliotinių, Rusijos įgaliotinių. Taigi, susiskaldymas šalyje yra didelis ir tikimės, kad sugebėsime jį įveikti. NATO buvimas Bosnijai ir Hercegovinai yra nepaprastai svarbus, nes tai yra mūsų saugumo garantas“, – pabrėžė ji.

Aljansas prieš 14 metų yra pažadėjęs Sakartvelui, kad jis, kaip ir Ukraina, vieną dieną prisijungs prie 30 valstybių karinio bloko, tačiau po to, kai šis pažadas buvo duotas, į Sakartvelą įsiveržė Rusijos kariuomenė.

Laimėjusi trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Maskva oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose rusai turi dvi karines bazes, kontrolę.

Kremliaus karas Ukrainoje daro didelį poveikį Moldovai. Nuo energijos iš Rusijos priklausoma šalis šiuo metu patiria didelę energetikos krizę.

Pastarosiomis savaitėmis dėl rusų pajėgų oro smūgių Ukrainos energetikos tinklams, Moldova patyrė didžiulius elektros energijos tiekimo sutrikimus.

Rusijos raketos skrieja ir virš Moldovos teritorijos, o balandį įvyko sprogimų Rusijos remiamame Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, kur Maskva yra dislokavusi apie 1,5 tūkst. karių.

Kituose Europos regionuose situacija klostosi palankiau.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas teigė, kad jis ir jo kolegos iš Suomijos bei Turkijos surengė „labai gerą“ susitikimą, kurio tikslas buvo įtikinti turkus nebesipriešinti šių Šiaurės šalių stojimui į NATO.

Ministras sakė, kad netrukus planuoja vykti į Ankarą tolesnėms deryboms.

Pati NATO norėtų į savo gretas priimti Švediją ir Suomiją, balandį pateikusias prašymus prisijungti prie Aljanso. Tokį Švedijos ir Suomijos žingsnį išprovokavo nuogąstavimai, kad ateityje Rusija gali nusitaikyti ir į jas.

Turkija ir Vengrija delsia ratifikuoti jų paraiškas. Kitos 28 valstybės narės tai jau padarė.

2022 11 30 15:07
Spausdinti