NATONATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą. Tą patvirtino ir daugelis sąjungininkų.
Naujienų agentūrai „Associated Press“ J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. „Mes tai darome nuo 2014 m. ir dar labiau po plataus masto invazijos. Tačiau nėra planų pasiųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą“, – pabrėžė jis.
NATO generalinis sekretorius pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „agresyviu karu, šiurkščiai pažeidžiančiu tarptautinę teisę“. Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę į savigyną, o „mes turime teisę remti juos ginant šią teisę“, pridūrė jis.
NATO teikia Ukrainai tik nemirtiną pagalbą ir paramą, pavyzdžiui, vaistus, uniformas ir žiemos įrangą, o kai kurios sąjungininkės siunčia ginklus ir amuniciją savo sprendimu arba susibūrusios į grupes. Bet kokiam sprendimui pasiųsti karius reikalingas visų NATO valstybių narių pritarimas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį taip pat atmetė mintį, kad Europos šalys ir NATO galėtų pasiųsti karius į Ukrainą. Anksčiau tokios galimybės neatmetė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Tai, dėl ko sutarėme nuo pat pradžių, galioja ir ateičiai, o būtent, kad Ukrainos žemėje nebus karių, kuriuos pasiųstų Europos ar NATO valstybės“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.
Lenkija ir Čekija antradienį irgi pareiškė, kad neplanuoja siųsti karių į Ukrainą, tačiau reikalavo, kad visos Europos šalys tvirtai remtų Kyjivą, kovojantį su Rusijos invazija.
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.
„Vakar prezidento Macrono sukviestos šalių grupės diskusijoje buvo kalbėtos įvairios opcijos, ką Vakarų šalys turėtų padaryti daugiau, siekdamos užtikrinti Ukrainos pajėgumus apsiginti ir į ateitį išplėtoti juos iki tokių, kad būtų pasiekti visi Zelenskio 10-ies punktų plano tikslai“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Budrys.
„Ką galiu patikinti: kad buvo visuotinis sutarimas, kad prioritetas šiuo metu Ukrainai yra ginkluotės tiekimas ir tai, ko reikia labiausiai – amunicija, amunicija, amunicija“, – akcentavo jis.
K. Budrys pabrėžė – apie tai, jog Vakarų sąjungininkės galėtų siųsti karius į Ukrainą, diskutuota jau ir anksčiau.
„Tai, kad Prancūzijos prezidentas ėmėsi tam tikros iniciatyvos politiškai pastumti ir dar kartą krestelėti visą mašiną (...), tai tas yra nauja aplinkybė“, – pažymėjo patarėjas.
„Tie pokalbiai ir anksčiau vyko“, – patikino jis.
Tačiau konkrečių sprendimų ar nutarimų, pabrėžė K. Budrys, nėra.
Apie galimybę, kad į Ukrainą gali būti pasiųstos sausumos pajėgos, anksčiau pareiškė Prancūzijos prezidentas E. Macronas. Į tai jau sureagavo kelios šalys, įskaitant Čekiją, Slovakiją, Švediją ir Lenkiją, pareiškusios, kad nesiųs karių į Ukrainą.
