Scanpix75-ąsias NATO metines mininčiame viršūnių susitikime Vašingtone 32-iejų valstybių narių lyderiai liepos 10 d. popietę (JAV Rytų pakrantės laiku) patvirtino svarbiausią strateginį dokumentą – NATO komunikatą, arba deklaraciją.
Komunikate išreiškiamas tvirtas Aljanso pasiryžimas ginti kiekvieną valstybę narę ir jos teritoriją, o Rusija yra įvardijama kaip „ilgalaikė grėsmė“, kurios pilno masto invazija į Ukrainą smarkiai paveikė pasaulinį saugumą.
Komunikate taip pat tvirtinama, kad „stipri, nepriklausoma ir demokratiška“ Ukraina yra būtina norint užtikrinti Europos saugumą. Bus steigiama NATO Saugumo paramą ir mokymus Ukrainai (NATSU), kuri kontroliuos karinės paramos Ukrainai tiekimą ir mokymus. Taip pat pažadėta ilgalaikės saugumo pagalbos įsipareigojimas, parama per ateinančius metus sieksianti mažiausiai 40 mlrd. eurų ir proporcingai teikiama visų valstybių narių (tačiau komunikate nepavyko sutarti dėl kasmetinės tokios paramos). Tęsiamas NATO ir Ukrainos bendro analizės, mokymo ir švietimo centro (JATEC) steigimas, kuris turėtų dar labiau padidinti Ukrainos sąveiką su Aljansu, bei Kyjive steigiamas vyresniojo civilinio NATO atstovo biuras.
„Ukrainos ateitis – NATO, – rašoma komunikate. – (...) Palankiai vertiname konkrečią pažangą, kurią Ukraina padarė po Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo vykdydama būtinas demokratines, ekonomines ir saugumo reformas.“ Tačiau narystės NATO retorika, kaip ir buvo tikėtasi, išlieka nelabai įpareigojanti ir tokia, kurią vėliau galima atšaukti: „Ukrainai tęsiant šį gyvybiškai svarbų darbą, mes ir toliau remsime ją negrįžtamu keliu į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO. Dar kartą patvirtiname, kad galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos tam tikros sąlygos.“ Konkrečios narystės sąlygos taip pat nėra išskiriamos.
„Žodžiai yra svarbūs, žodžiai sukuria lūkesčius, dienotvarkę, apibrėžia ambiciją. Žinoma, kaip ir žodžiai, taip pat svarbu ir tai, ką darome. Veiksmai kalba bent jau taip pat garsiai, kaip ir žodžiai“, – spaudos konferencijoje pakartojo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Anot jo, visi Aljanso naujame komunikate pažadėti veiksmai dėl pagalbos Ukrainai artina šalį link narystės, tai yra konkretūs Aljanso žingsniai padeda Kyjivui judėti „tiltu“ į NATO.
„Negalime atmesti išpuolio prieš sąjungininkų suverenitetą ir teritorinį vientisumą galimybės“, – pripažįstama Aljanso strategijoje. Atnaujintais gynybos planais siekiama „būti pasirengusiems didelio intensyvumo ir kelių sričių kolektyvinei gynybai“, taip pat ir sutvirtinti Rytų flangą – įsipareigojama „toliau stiprinti priešakinę gynybą NATO Rytiniame flange“.
Kinijos ambicijos pažymimi kaip keliančios grėsmę Aljanso interesams, ir jos tęsiama parama Rusijai kelia susirūpinimą. Paklaustas, ar NATO nesibaimina galimo Kinijos atsako dėl komunikate jai išsakytų griežtų žodžių, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad pats Aljansas tuo klausimu nesiima jokių konkrečių veiksmų. „Skirtumas tarp karinės pagalbos teikimo ir to, ką Kinija jau dabar daro, nėra didelis – siuntimas technologijų, mikroschemų, kurios reikalingos Rusijai kuriant ginklus, – teigė J. Stoltenbergas. – (...) Svarbu tai, kad tą pripažįsta 32 Aljanso valstybės, kurios kartu sudaro 50 proc. pasaulio ekonomikos, bet NATO neskiria sankcijų – tą pasirenka daryti pačios valstybės narės.“
Atskira pastraipa išskirta ir Baltarusija – ji kaltinama „ir toliau sudaranti sąlygas šiam karui, suteikdama savo teritoriją ir infrastruktūrą“, o jos gilėjantys santykiai su Rusija kelia grėsmę visam regiono saugumui.
