ScanpixAustrijos sostinė Viena, kaip ir Šaltojo karo laikais, tampa šnipų sostine. Iš kitų Vakarų šalių išvyti Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, apsimetantys diplomatais, ten organizuoja šnipinėjimo, sabotažo ir nužudymo operacijas. Austrijos valdžios neveiklumas šiuo klausimu kelia rimtą grėsmę ir kitoms ES bei NATO šalims, rašo „The Wall Street Journal“.
Vienos centre esančiame puošniame secesijos stiliaus pastate automatais ginkluoti specialiųjų pajėgų pareigūnai saugo Christo Grozevo, tiriamosios žurnalistikos žurnalisto, kurio „Oskaru“ apdovanotas dokumentinis filmas atskleidė Kremliaus bandymą nužudyti opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, namus.
Prieš dvejus metus Austrijos žvalgyba ir JAV teisėsauga įspėjo Ch. Grozevą, kad Vladimiro Putino šnipai rengia sąmokslą jį nužudyti. Du dešimtmečius su šeima gyvenęs Austrijoje, 2023 m. Bulgarijoje gimęs Ch. Grozevas pabėgo į JAV. Dabar, kai čia atvyksta aplankyti Vienoje likusios šeimos, jam suteikiama tokia valstybės apsauga, kuri prilygsta Austrijos kanclerio apsaugai.
Nepavykęs nužudymo sąmokslas yra vienas iš kelių incidentų, rodančių, kaip Viena tapo naujuoju Rusijos šnipinėjimo centru Europoje po to, kai po invazijos į Ukrainą Senojo žemyno sostinės išsiuntė 600 rusų šnipų, apsimetančių diplomatais.
Rusija į šalis kaimynes, pavyzdžiui, Lietuvą, keliais siunčia didelius kiekius grynųjų pinigų, sakė Austrijos žvalgybos pareigūnas. Iš ten Austrijoje įsikūrę diplomatai gabena juos po Europą.
Pasak žvalgybos pareigūnų, dešimtys šių šnipų vėl atsirado Austrijoje. Per pastaruosius dvejus metus Rusijos valstybės tarnautojų skaičius Austrijoje nuo 300–400 išaugo iki daugiau kaip 500, iš kurių daugiau kaip pusė yra diplomatai ir administratoriai. Austrijos žvalgybos pareigūnų vertinimu, iki pusės jų veikia kaip šnipai.
Praėjusiais metais kaimynė Vokietija uždarė Rusijos konsulatą Miunchene, kuriame, Vokietijos pareigūnų teigimu, dirbo daug šnipų. Rusijos šnipai paprasčiausiai persikėlė į Zalcburgą, Austrijos miestą už sienos į rytus.
Pasak daugiau nei dešimties Austrijos, Europos ir JAV žvalgybos ir vyriausybės pareigūnų, Viena dabar yra Rusijos slaptų operacijų, įskaitant žudynių, sabotažo ir verbavimo visoje Europoje finansavimą ir logistinę paramą, taip pat pramoninį šnipinėjimą ir įtakos operacijas, bazė.
Rusijos diplomatai ir pagalbinis personalas Vienoje veikia iš daugiau kaip 40 nekilnojamojo turto objektų, priklausančių Maskvai ir su Rusijos valstybe susijusiems asmenims ar bendrovėms. Ant tokių objektų stogų įrengta stebėjimo įranga, kai kurie iš jų naudojami palydovinėms telekomunikacijoms pasiklausyti.
Šaltojo karo metais Viena irgi buvo liūdnai pagarsėjęs tarptautinis šnipinėjimo centras, įamžintas Holivudo filmuose ir įvairiuose šnipų romanuose. Šnipinėjimas Austrijoje, kuri yra ES narė, yra teisėtas, jei jis nėra nukreiptas prieš pačią Austriją. Neutrali šalis, nesudariusi karinių aljansų, Austrija yra tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras ir Naftą eksportuojančių šalių organizaciją, būstinė, o kai kurių iš jų delegacijose jau seniai dirba šnipai.
Rusijos įtaka Austrijai yra didelė. Pavyzdžiui, 2018 m. V. Putinas apsilankė Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse ir sušoko su ja šokį. Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už diplomatų akreditacijų tvirtinimą, taip pat jų išsiuntimą. 2023 m. K. Kneissl persikraustė į Rusiją, kur vadovauja analitikos centrui. Rusijos karinės oro pajėgos padėjo perkelti jos namų ūkį, įskaitant ponius.
Vienoje įsikūrę Rusijos agentai įtariami padėję verbuoti ir finansuoti Rusijos operacijas, tokias kaip Vakarų ginklų siuntų į Kyjivą sekimas Lenkijoje ir į Ukrainą perbėgusio Rusijos karinio sraigtasparnio piloto, gyvenusio Ispanijoje, nužudymas. Pasak „The Wall Street Journal“ šaltinių saugumo tarnybose, žudikai, kurie penkis kartus šovė į šį vyrą ir po to pervažiavo jį visureigiu, buvo nusikaltėliai. Jiems už darbą sumokėtą grynaisiais pinigais, kuriuos teikė Rusijos valstybės tarnautojai iš Vienos.
„Dabar mes tampame našta savo kaimynams, nes Rusija naudojasi mumis kaip operatyvine baze“, – laikraščiui sakė aukštas Austrijos žvalgybos pareigūnas.
Rusija į šalis kaimynes, pavyzdžiui, Lietuvą, keliais siunčia didelius kiekius grynųjų pinigų, sakė Austrijos žvalgybos pareigūnas. Iš ten Austrijoje įsikūrę diplomatai gabena juos po Europą, dažnai diplomatiniu paštu, kurio policija negali patikrinti.
Dabar kitos ES šalys svarsto Čekijos pasiūlymą uždrausti Rusijos diplomatams keliauti už šalies, į kurią jie yra komandiruoti, ribų. Tam pritaria ir Lietuva, o Lenkija jau apribojo Rusijos diplomatų judėjimą šalyje.
„Jei šie diplomatai nori dirbti Vienoje, tai visiškai gerai... bet nematau jokios priežasties, kodėl jie turėtų laisvai patekti į Čekiją“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavský, teigdamas, kad Rusijos diplomatai užsiima nešvaria veikla. Čekijos policija ir prokurorai nustatė, kad rusų arba Rusijos apmokami diversantai prisidėjo prie kelių išpuolių prieš šaudmenų gamyklas ir civilinius objektus.
Austrijos vyriausybė turi nutraukti „itin pavojingą neveiklumą“ Rusijos šnipinėjimo srityje, nes tai „silpnina pastangas pažaboti Rusijos įtaką Europoje“, „The Wall Street Journal“ sakė Austrijos opozicijos įstatymų leidėja Stephanie Krisper, priklausanti žvalgybos operacijas kontroliuojančiam komitetui.
Rusijos žvalgyba dabar – tarsi aštuonkojis, naudojantis visus turimus čiuptuvus, o galva šiuo metu yra Vidurio Europoje.
Rusija atkuria savo šnipinėjimo tinklą, verbuodama civilius, organizuoto nusikalstamumo veikėjus, įsilaužėlius ir privačius detektyvus atakoms prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir jai stebėti, taip pat kitoms operacijoms visame žemyne.
„Rusijos žvalgyba dabar – tarsi aštuonkojis, naudojantis visus turimus čiuptuvus, o galva šiuo metu yra Vidurio Europoje“, – leidiniui teigė vienas Europos žvalgybos pareigūnas.
JAV taip pat turi didelį šnipinėjimo kontingentą Austrijoje, kur įsikūręs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) regioninis centras, prižiūrintis veiklą Rytų Europoje ir Balkanuose.
Kai kurie JAV pareigūnai mano, kad pastaraisiais metais Rusija tapo drąsesnė ir pradėjo taikytis į amerikiečių personalą. Kelių JAV ir Austrijos pareigūnų teigimu, 20 JAV ambasados darbuotojų, įskaitant CŽA pareigūnus, įsikūrusių Vienoje, susirgo paslaptinga liga, vadinama Havanos sindromu.
Rusai prieš JAV personalą galimai naudojo akustinius, arba „nukreiptos energijos“, ginklus, sakė ambasadorius Johnas Boltonas, buvęs prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas 2018–2019 m.
Į pačią Austrijos žvalgybos tarnybą, kaip įtariama, buvo įsiskverbę Rusijos šnipai. Šių metų pradžioje dėl įvairių kaltinimų, įskaitant kaltinimus šnipinėjimu Rusijai, buvo suimtas vyresnysis slaptųjų operacijų pareigūnas Egisto Ottas.
Buvęs agentūros vadovas Martinas Weissas, kurį Austrijos tyrėjai taip pat įtaria buvus Rusijos šnipu, 2021 m. išvyko į Dubajų. Austrija siekia jo ekstradicijos dėl daugybės kaltinimų, įskaitant kai kuriuos, susijusius su Ch. Grozevo byla.
Abu vyrai dirbo Janui Marsalekui, Austrijoje gimusiam buvusiam technologijų grupės „Wirecard“, kuri 2020 m. žlugo dėl sukčiavimo, operacijų vadovui. Pasak Europos pareigūnų, J. Marsalekas, kuris pabėgo į Maskvą, kad išvengtų suėmimo, daugiau kaip dešimtmetį dirbo Rusijos žvalgybai ir dabar eina aukštas pareigas Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB).
„Austrija turi tik labai mažos šalies kontržvalgybos infrastruktūrą, nors, atsižvelgiant į šnipų koncentraciją ir jos, kaip žvalgybos tarnybų centro, svarbą, ji turėtų turėti daug didesnės šalies infrastruktūrą“, – kalbėjo leidiniui Ch. Grozevas.
Po šio tyrimo Austrijos teisingumo ministras pareiškė, kad nori pakeisti įstatymą, leidžiantį šnipinėti.
Per pastaruosius dvejus metus naujai įkurto Valstybės saugumo ir žvalgybos direktorato vadovas Omaras Haijawi-Pirchneris, buvęs policijos pareigūnas, neturintis ankstesnių ryšių su agentūra, pasiekė, kad būtų išsiųsta 11 Rusijos šnipų, akredituotų kaip diplomatai. Jis taip pat paprašė išsiųsti dar keliolika Rusijos diplomatų, tačiau vyriausybė kol kas nesureagavo.
Kai kurios Vakarų žvalgybos agentūros, per pastaruosius skandalus apribojusios bendradarbiavimą su Viena, teigė, kad po to, kai O. Haijawi-Pirchneris tarnyboje panaikino Rusijos įtaką, jos vėl pradėjo dalytis žvalgybos informacija su Austrija.
