Naujausia ES piliečių apklausa rodo stiprėjantį palaikymą jų šalių narystei ES. Vis daugiau rinkėjų vilčių siejama ir su vadinamųjų pirmaujančių kandidatų (vok. „Spitzenkandidaten“) procedūra.
EP užsakymu atliktoje „Eurobarometro“ apklausoje iš viso dalyvavo 26 071 asmuo iš 27 ES valstybių narių. Jie buvo apklausiami telefonu nuo lapkričio 26 iki gruodžio 3 d.
Šįkart net 68 proc. respondentų teigė palankiai vertinantys jų šalių narystę ES. Visai neseniai, 2018-ųjų rugsėjį, tokių buvo 62 proc., o balandį – dar mažiau, vos 60 proc.
Lietuvoje narystę ES šįkart teigiamai įvertino 69 proc., neigiamai – 6 proc., neutraliai – 22 proc., o atsakyti negalėjo 3 proc. respondentų. Tuo metu Estija pateko tarp palankiausiai ES vertinančių šalių (76 proc.), o Latvija atsidūrė kiek žemiau vidurkio (64 proc.).
Daugiausiai teigiamai narystę ES vertinančių yra Airijoje (84 proc.), o mažiausiai – tik 2013 m. prisijungusioje Kroatijoje (49 proc.). Daugiausia neigiamų įvertinimų (15 proc.) yra Italijoje, o nuo jos nedaug atsilieka Graikija ir Kipras (po 14 proc.).
Gyventojų požiūris į ES gali didele dalimi lemti ir jų aktyvumą europiniuose rinkimuose. Kol kas jie nėra itin gerai informuoti apie 2019-ųjų gegužę vyksiančius EP rinkimus – tik 47 proc. respondentų sakė pastaruoju metu žiniasklaidoje girdėję diskusijų apie būsimą balsavimą.
Kita vertus, net 57 proc. apklausos dalyvių teigė, kad juos gali paskatinti balsuoti „pirmaujančių kandidatų“ modelis. Pirmą kartą pritaikytas 2014 m., jis numato, kad rinkimus laimėjusios europinės partijos kandidatas turėtų tapti naujuoju EK vadovu. Tik 36 proc. respondentų teigė, kad „pirmaujančių kandidatų“ modelis jų neskatina balsuoti.
Padaugėjo manančių, kad „pirmaujančių kandidatų“ procedūra yra teigiamas poslinkis, siekiant daugiau demokratijos ES – 68 proc. naujausioje apklausoje, kai balandžio mėnesį tokių buvo 61 proc. 7 procentiniais punktais (nuo 70 iki 77 proc.) padaugėjo ir manančių, kad „pirmaujantys kandidatai“ turėtų dalyvauti „realiuose debatuose“ dėl ES ateities. Tiesa, lietuviams tai buvo mažiausiai svarbu tarp visų ES šalių gyventojų (68 proc.).
Įdomu tai, kad 6 iš 10 apklaustų europiečių sakė pastaruoju metu skaitę spaudoje, matę televizijoje ar girdėję radijuje apie Europos Parlamento veiklą. Daugiausia tokių buvo Lenkijoje (75 proc.), Suomijoje ir Švedijoje (po 73 proc.), Vokietijoje (70 proc.), Vengrijoje ir Austrijoje (po 70 proc.). Lietuvoje tokių buvo vos 49 proc. – mažiau apie EP veiklą girdėjo tik Maltos (43 proc.), Kipro (39 proc.), Prancūzijos (36 proc.) ir Graikijos (34 proc.) gyventojų.
Tarp EP svarstomų temų dažniausiai minėtos imigracija (77 proc.), klimato kaita (70 proc.), ekonomikos augimas (63 proc.).
http://images.alfa.lt/33074/13/43.mp4
