Unian/t.me/V_Zelenskiy_officialUkrainos sąjungininkės smarkiai sumažino pagalbos šiai šaliai pažadų apimtis ir dabar jos yra mažiausios nuo plataus masto karo pradžios, ketvirtadienį parodė Vokietijoje įsikūrusio Kylio instituto tyrimas.
„Paramos Ukrainai dinamika sulėtėjo“, – sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu. Naujai žadama pagalba yra mažiausia nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį.
Kylio institutas šiuos skaičius pateikė pasirodžius ženklams, kad Vakarų parama Ukrainai ima trūkinėti. Ilgai lauktas Kyjivo kontrpuolimas proveržio nenulėmė, o pasaulio dėmesys nukrypo į Izraelio ir „Hamas“ karą.
Jungtinėse Valstijose Senato respublikonai blokuoja papildomą finansavimą Ukrainai dėl ginčo su demokratais JAV sienos saugumo klausimu, o Europos Sąjungoje derybos dėl 50 mlrd. eurų paketo Ukrainai ateinantiems ketveriems metams vyksta labai lėtai.
Kylio instituto duomenimis, rugpjūčio–spalio mėnesiais buvo pažadėta tik 2,11 mlrd. eurų – 87 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Iš 42 šalių donorių, kurias stebėjo institutas, tik 20 įsipareigojo dėl naujų pagalbos paketų. Tai taip pat mažiausias skaičius nuo karo pradžios.
„Atsižvelgiant į nežinią dėl būsimos JAV paramos, Ukraina gali tik tikėtis, kad ES galiausiai priims seniai anonsuotą 50 mlrd. eurų paramos paketą“, – sakoma pranešime.
Institutas pridūrė, kad bet koks tolesnis vėlavimas aiškiai būtų naudingas Rusijai.
