ES TarybaPraėjusių metų pabaigoje prisiekusi Vokietijos vyriausybė neturėtų kelti revoliucijų Briuselyje ir ne tik ten, bet tam tikrų pokyčių galima tikėtis, interviu IQ teigė Ulrike Franke, Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) vyresnioji ekspertė.
– Kokių pokyčių galime tikėtis iš naujosios Vokietijos vyriausybės ES politikoje? Ar ji bus ambicingesnė?
– Nesitikiu ypatingų pokyčių Vokietijos ES politikoje. Visos politinio centro Vokietijos partijos linkusios būti proeuropietiškos, ir ši „šviesoforo“ koalicija toliau rems stiprią Europą.
– Kokie pagrindiniai politikos darymo skirtumai tarp Angelos Merkel ir Olafo Scholzo?
– Nėra didelių skirtumų, faktiškai O. Scholzas buvo iš dalies išrinktas, nes pasisakė už tęstinumą A. Merkel stiliumi. Abu politikai yra greičiau ramūs ir šaltakraujiški, o ne linkę į skubotus sprendimus.
– Ar egzistuoja stiprių nesutarimų naujosios koalicijos viduje dėl ES?
– Taip, egzistuoja tam tikri skirtumai, bet ES politika nėra vieta, kur kyla daug nesutarimų. Laisvoji demokratų partija (FDP) sieks užsitikrinti, kad Vokietija ne per daug sumoka ES, ir ypač atidžiai stebės, kad nebūtų kuriamas bendras skolinimosi mechanizmas. O žalieji išreiškė tam tikrą nerimą dėl ES bendradarbiavimo gynybos srityje, garsiausiai dėl Europos gynybos fondo finansavimo. Tačiau mažai tikėtina, kad ši koalicija turės rimtų ginčų dėl ES politikos.
ECFR– Užsiminėte apie žaliųjų kritišką požiūrį į gynybos sritį. Ar galime tikėtis rimtų pokyčių NATO ir gynybos srityje? Ar tai kaip nors gali atsiliepti Vokietijos vadovavimui NATO priešakiniam batalionui, kuris dislokuotas Lietuvoje?
– Gynybos politika – tai sritis, kur egzistuoja kai kurie svarbūs skirtumai koalicijos viduje, ir svarbūs sprendimai turi būti priimti. Svarbiausias iš jų – vyriausybė turi nuspręsti dėl „Tornado“ lėktuvų, kurie yra NATO branduolinio dalijimosi dalis, įpėdinių. Koalicijos susitarime sakoma, kad bus įsigyjami tokie lėktuvai, bet paliekamos atviros durys galimybei, kad naujieji pirkiniai negalės dalyvauti NATO branduolinio dalijimosi programoje, t. y. negalės nešti JAV branduolinio ginklo. Galutinis sprendimas dėl to bus priimtas vėliau.
Vis dėlto, jei ši vyriausybė nuspręs palikti NATO branduolinio dalijimosi programą (kuo aš šiuo metu nelabai tikiu), tai turės labai didelę įtaką Vokietijos gynybos politikai ir NATO.
Kalbant apie Vokietijos vaidmenį Baltijos regione, visos Bundesvero misijos bus įdėmiai išnagrinėtos, bet manyčiau, kad mažai tikėtina, kad jos neteks vyriausybės paramos.
– Ar galime numatyti Vokietijos pozicijos pokyčius dėl ES santykių su Kinija ir Rusija?
– Per pastaruosius metus iš lėto keitėsi Vokietijos požiūris į Kiniją, nes vis daugiau veikėjų, tarp jų – ir verslas, pradeda matyti Kiniją kaip grėsmę, o ne tik kaip prekybos partnerę ir didelę rinką. Naujojoje valdančiojoje koalicijoje dvi partijos, kurios sudaro vyriausybę, – FDP ir žalieji – pabrėžia žmogaus teisių svarbą bendraujant su globaliais veikėjais. Todėl tikiuosi, kad vyriausybė imsis griežtesnės retorikos Kinijos ir Rusijos atžvilgiu. Vis dėlto, kaip tai atrodys praktiškai, pamatysime.
