IQIš 50 valstijų (ir šešių teritorijų) sudarytos JAV federacijos parlamento – Kongreso – rinkimai yra sudėtingi, tačiau jie turi nemažai įtakos pagrindiniam valstybės vedliui prezidentui. Kaip jie veikia?
Jei Baltuosiuose Rūmuose yra įsikūrusi įstatymų vykdomoji galia (JAV prezidentas atlieka ir premjero pareigas, pats skiria savo „ministrus“ – sekretorius), tai sostinėje Vašingtone ant Kapitolijaus kalvos esantis parlamentas yra leidžiamoji įstatymų galia. Beveik bet koks įstatymas, išeinantis iš Baltųjų Rūmų, turi būti patvirtintas abiejų Kongreso rūmų (nors prezidentas gali jį vėliau vetuoti, veto galima ir atmesti).
Kitaip tariant, jei Kongrese daugumą rinkimuose užsitikrina priešingos partijos atstovai nei išrinktas prezidentas, vadovo sparnai gali būti smarkiai karpomi. Gali nutikti ir taip, kad Respublikonų ir Demokratų partijos abu rūmus – Senatą ir Atstovų Rūmus – pasidalina (kaip yra dabar, kai Senatas priklauso demokratams (48 vietos su trimis juos remiančiais nepriklausomais senatoriais), o Atstovų Rūmai – respublikonams su 221 vieta prieš 214 demokratų), ir įstatymai stringa. Tą matėme, pavyzdžiui, žiemą su ilgą laiką pirmyn atgal tarp rūmų siuntinėta parama Ukrainai. Dažniausias scenarijus – Kongrese daugumą laimi prezidento partija, tačiau šįkart, tikėtina, Kongresas išliks padalintas tarp demokratų ir respublikonų.
Senatą sudaro 100 senatorių – po du iš kiekvienos valstijos. Jų kadencija trunka šešerius metus, tačiau rinkimai vyksta kas dvejus: kas du metus amerikiečiai renka trečdalį Senato. Atstovų Rūmuose atstovų yra 435 (ir šeši teritorijų, įskaitant ir Kolumbijos apygardą, kur įsikūrusi sostinė Vašingtonas, atstovai, nors jie neturi balso teisės), jie visi renkami kas dvejus metus. Atstovų skaičius valstijoms paskirstomas pagal gyventojų skaičių – vienai kėdei priklauso apie 750 tūkst. gyventojų, jie renkami kongresinėse apygardose.
Tad nors po prezidento rinkimų ir Baltuosius Rūmus, ir Kapitolijų dažnai valdo viena partija, kadangi ir trečdalį Senato, ir visus Atstovų Rūmus amerikiečiai renka kas dvejus metus (tai – vadinamieji vidurio kadencijos rinkimai, rengiami viduryje ketverių metų prezidento kadencijos), ši situacija gali gana greitai keistis.
Kaip ir prezidento rinkimuose, partinė takoskyra tarp rinkėjų Atstovų Rūmuose taip pat yra aiški, dėl to didelės dalies kėdžių spalva – mėlyna ar raudona – yra numanoma iš anksto. Analitikai skaičiuoja – šįkart rinkimuose kova vyks dėl maždaug 10 proc. atstovų vietų. Senato rinkimuose, kur bus renkami 34 senatoriai, demokratai šiuo metu turi vieno balso daugumą, o nepriklausomam, bet demokratus palaikančiam Vakarų Virdžinijos senatoriui Joe Manchinui birželį nusprendus daugiau nebekandidatuoti, mūšis yra dar sunkesnis. Tiesa, Senate vieną papildomą vietą savo partijai gali suteikti ir naujasis viceprezidentas, kuris oficialiai yra Senato pirmininkas ir gali balsuoti tik tuo atveju, jei nuo jo balso priklauso sprendimas – kaip 2021 ir 2022 m. yra padariusi Kamala Harris.
Rinkimines analizes atliekantis leidinys „Cook political report“ 22 atstovų kovas mato kaip 50/50 – 10 iš dabartinių kėdžių priklauso demokratams, 12 respublikonams.
Senate demokratai kovoja dėl 23 vietų, 4 iš jų yra 50/50 – Mičigane, Ohajuje, Pensilvanijoje ir Viskonsine, dar dvi, tikėtina, pereis respublikonams – Montana ir Vakarų Virdžinija. Respublikonai Senato rinkimuose kovoja dėl 11 vietų ir visos, pasak „Cook political report“, išliks raudonos. Arizona ir Nevada turėtų virsti mėlynomis.
Apklausas rengianti bendrovė „YouGov“ prognozuoja, kad Senate respublikonai gaus 51 vietą, o demokratams liks 48, ir 50/50 laiko tik vieną kovą Ohajuje. Tikimybę, kad demokratai laimės Atstovų Rūmus, „YouGov“ vertina 58 proc. (bent 218 vietų, kas yra mažiausia būtina dauguma).
