ScanpixVokietijos centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) šią savaitę imasi iš naujo ieškoti galimos būsimos pamainos kanclerei Angelai Merkel, atsistatydinus jos potencialiai įpėdinei.
Annegret Kramp-Karrenbauer, artima A. Merkel sąjungininkė, pareiškė nevesianti CDU į visuotinius rinkimus ateinančiais metais. Prieš 14 mėnesių CDU lydere tapusi politikė nusprendė trauktis kilus skandalui dėl partijos regioninio padalinio bendradarbiavimo su kraštutine dešiniąja „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Tiuringijos žemės parlamente.
57 metų A. Kramp-Karrenbauer šią savaitę surengs derybas su trimis pagrindiniais kandidatais ją pakeisti partijos pirmininkės poste: ilgamečiu A. Merkel varžovu Friedrichu Merzu, sveikatos apsaugos ministru Jensu Spahnu ir didžiausios žemės – Šiaurės Reino-Vestfalijos – vyriausybės vadovu Arminu Laschetu.
A. Kramp-Karrenbauer nesugebėjo užsitikrinti vieningo savo partijos palaikymo, o dabar baiminamasi, kad pastangos rasti deramą pamainą A. Merkel gali suskaldyti CDU, nes pagrindinių kandidatų požiūriai į partijos politinę kryptį skiriasi.
„Problema su politiniais milžinais – kad jie turi baigti [savo karjerą] kaip milžinai... tvarkingas valdžios perdavimas neįmanomas“, – sekmadienį rašė populiarus laikraštis „Bild“, palyginęs A. Merkel su ankstesniu CDU kancleriu Helmutu Kohliu.
Konservatyvios šaknys
Po beveik du dešimtmečius trukusio A. Merkel vadovavimo CDU akivaizdžiai priartėjo prie politinio centro, bet dabar teks aptarti skirtingas vizijas dėl partijos ateities.
F. Merzas ir J. Spahnas, buvę A. Kramp-Karrenbauer varžovai per ankstesnius partijos pirmininko rinkimus, pasisako už CDU grįžimą prie konservatyvių šaknų, A. Laschetas yra labiau centristinių pažiūrų, panašių į A. Merkel.
A. Merzas, 64 metų buvęs teisininkas ir investicijų bendrovės „BlackRock“ padalinio Vokietijoje stebėtojų tarybos narys, pernai lapkritį tvirtino, kad A. Merkel valdymas yra „netvarus“ ir „pasibaisėtinas“.
Tuo metu didelių politinių užmojų turintis 38 metų metų J. Spahnas savo ruožtu derino liberalumą tokiais socialiniais klausimais kaip gėjų santuokos su griežtesniu pažiūriu į imigraciją. Sekmadienį duodamas interviu „Bild“ CDU parlamentaras Markas Hauptmannas sakė, kad „komandinis sprendinys“, kuriame dalyvautų F. Merzas ir J. Spahnas, būtų „idealus“. „Jie kalbėtų konservatyviojo sparno, bet taip pat jaunimo vardu, taip pat atstovautų kaimiškajai ir miestietiškajai aplinkoms“, – pridūrė jis.
Nors daugelio yra vertinamas kaip A. Merkel politiką galintis tęsti kandidatas, 58 metų A. Laschetas sekmadienį kritikavo kanclerės europinę politika ir ragino „greičiau ir ryžtingiau reaguoti“ į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymus reformuoti Bendriją.
Kai kurių nuomone, geriausia išeitis būtų visų trijų kandidatų bendradarbiavimas – tai galbūt padėtų išlaikyti CDU vientisumą. „CDU reikia visų trijų, kad ir kokių vaidmenų jie imtųsi“, – šeštadienį Bavarijos radijui sakė buvęs CDU generalinis sekretorius Ruprechtas Polenzas.
Rinkimų spaudimas
Naujo CDU pirmininko ieškoma partijai bandant atlaikyti rinkimų spaudimą, kurį iš dešinės daro AfD, o iš kairės – vis labiau populiarėjantys žalieji.
2013 metais A. Merkel vadovaujamos CDU populiarumas buvo 40 proc., o dabar – tik 26 proc., rodo viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Infratest“ apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti praėjusį ketvirtadienį.
Įtakingi konservatorių veikėjai perspėja, kad parama partijai gali ir toliau mažėti, jei lyderystės klausimui bus leista užsitęsti. „Mums reikia aiškumo ir [reikia] greitai“, – sekmadienį laikraščiui „Die Welt“ sakė CDU regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – parlamentinės frakcijos lyderis Alexander'as Dobrindtas.
Pati A. Kramp-Karrenbauer ne kartą sakė norinti, kad jos pamainos klausimas būtų išspręstas iki vasaros. Po šios savaitės susitikimų su kandidatais ji kitą pirmadienį toliau derėsis su CDU sunkiasvoriais, o paskui sutars dėl galutinio savo pasitraukimo laiko.
Tačiau šioje istorijoje galimas dar vienas posūkis. A. Kramp-Karrenbauer ragino jos įpėdinį taip pat paskirti bendru CDU ir CSU kandidatu į kanclerius kituose rinkimuose.
Vis dėlto CSU lyderis Markus Soederis pirmadienį sakė manantis, kad šiuos du klausimus reiktų spręsti atskirai. Nors CSU nesikiš į CDU debatus dėl vadovybės, „į rinkimų kandidato klausimą galima atsakyti tik drauge“, sakė M. Soederis. Jo komentaras išprovokuos spėliones, kad CSU lyderis teikia pirmenybę ketvirtam galimam A. Merkel įpėdiniui: sau pačiam.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
