Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 2 d.


KARAS UKRAINOJE
Nepavykęs žaibiškas Rusijos puolimas Ukrainoje virsta sekinamuoju karu
BNS
Nexta
Mariupolis.

Rusijos kariuomenei nesugebėjus užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir nuversti vyriausybės pirmosiomis įsiveržimo į kaimyninę šalį dienomis, Maskvai tenka mažinti savo operacijų mastą ir dėmesį telkti į lėtą spaudimą rytiniame Donbaso regione, karui ketvirtadienį peržengus 100 dienų ribą.

Šią savaitę Rusijos pajėgos sustiprino savo pozicijas kai kuriuose strategiškai svarbaus Sjevjerodonecko miesto rajonuose, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, jog „padėtis Donbase išlieka itin sudėtinga“.

„Garvežys iš tiesų juda pirmyn, nors ir sunkiai“, – sakė Mathieu Boulegue'as iš Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“.

Anot jo, „tai nėra užkariavimas“, kokio galbūt tikėjosi Rusija.

„Artimiausiomis savaitėmis Maskva bus priversta pereiti nuo manevrinio karo prie pozicinio“, – prognozavo ekspertas.

„Ji neatnaujino savo ginkluotės, jos pajėgos išsekusios. Pozicijos netrukus sustings“, – pridūrė jis.

Vasario 24 dieną karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukėlė pasibaisėjimą Vakaruose, bet savo pagrindinių tikslų gali taip ir nepasiekti.

Vis tik kritus svarbiam Mariupolio uostui, Maskvai pavyko sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

Tolesnė pažanga Donbase būtų džiugi žinia Kremliui, kuris ir toliau puolimą vadina „specialiąja karine operacija“, o ne karu.

Riboti ištekliai

Nors ši invazija yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, puolimo pradžioje Rusijos kontingentas, kurį sudarė 160 tūkst. karių, buvo tik kiek didesnis už Ukrainos gynėjų skaičių.

Pasak karybos ekspertų, puolanti šalis turėtų siekti, kad jos persvara būtų trys prie vieno.

Be to, Maskvos pajėgoms taip ir nepavyko užsitikrinti pranašumo Ukrainos oro erdvėje.

Rusijos puolimas iš pradžių buvo nukreiptas trimis kryptimis: Kyjivo, rytų ir pietų.

Tačiau išsklaidytos Ukrainos pajėgos sugebėjo duoti tvirtą atkirtį priešui – iš dalies dėl įgūdžių, įgytų per ilgamečius bendrus mokymus su NATO, taip pat dėl Vakarų sąjungininkų tiekiamų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų.

Praėjus mėnesiui V. Putinas nusprendė sutelkti dėmesį į rytinį Donbaso regioną, tikėdamasis sutriuškinti ukrainiečių gynybą ir sušvelninti akivaizdžius Rusijos karo mašinos trūkumus.

Rytų Ukraina yra „arčiau Rusijos ir arčiau jų pagrindinių tiekimo linijų ir pajėgumų“, – penktadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Pasak jo, rusų pajėgos dabar „elgiasi atidžiai ir apdariai, nenorėdamos per greitai išnaudoti savo resursų“, kaip buvo karo pradžioje.

Taktiniu lygiu „jie dabar naudoja mažesnius dalinius mažesnėse teritorijose ir mažiau juda, todėl jiems šiek tiek lengviau integruoti aviacijos paramą į savo operacijas sausumoje“, – nurodė J. Kirby.

Pozicinis karas

Nors Rusijos artilerija šiuo metu apšaudo ukrainiečių pozicijas Donbase, „jie yra įsitvirtinę apkasuose“, todėl išstumti ukrainečių pajėgas nebus lengva, sakė M. Boulegue'as.

„Kova dėl Donbaso dar toli gražu nesibaigė“, – tinklaraštyje rašė prancūzų karo istorikas Michelis Goya.

Jo nuomone, rytinis frontas „tampa panašus į lemiamo mūšio vietą, į kurią artimiausiomis savaitėmis bus sutelktos visos karines pastangos“.

Kremliaus tikslas yra „pasiekti administracines Donbaso sienas“, antradienį transliuotojui RTL sakė buvęs Prancūzijos specialiųjų pajėgų generolas Christophe'as Gomart'as.

Anot Ch. Gomart'o, artimiausiu metu „jie padarys tikrą operacinę pauzę, nes turime dvi kariuomenes, kurios jau tris mėnesius kovoja viena su kita ir yra išsekusios“.

„Tai virsta sekinamuoju karu“, – sakė jis.

Vakarų analitikų skaičiavimais, iki šiol žuvo 15 tūkst. rusų karių, o ukrainiečiai tikriausiai patyrė mažesnius nuostolius.

Remiantis tinklaraštyje „Oryxspioenkop“ išanalizuotais žvalgybos duomenimis iš atvirų šaltinių, Rusija taip pat neteko maždaug 739 tankų, 428 kitų šarvuočių, 813 pėstininkų kovos mašinų, apie 30 naikintuvų, 43 sraigtasparnių, 75 bepiločių orlaivių ir 9 karo laivų, įskaitant Juodosios jūros flagmaną „Moskva“.

Tuo metu Ukraina neteko apytiksliai 185 tankų, 93 šarvuočių, 22 lėktuvų, 11 sraigtasparnių ir 18 laivų.

„Ukraina gali prarasti teritoriją trumpuoju laikotarpiu, tačiau Rusija turi didelių problemų, kalbant apie galimybes tęsti karines operacijas ilguoju laikotarpiu ir neprarasti pasiektų laimėjimų“, – sakė JAV įsikūrusio analitinio centro CNA atstovas Michaelas Kofmanas.

Jau dabar Ukrainos kontratakos aplink pietinius Mykolajivo ir Chersono miestus rodo, kad „šios pozicijos nėra tvirtai kontroliuojamos Maskvos“, nurodė M. Boulegue'as.

Kaip ir Ch. Gomart'as, JAV veikiančio analitinio centro CSIS ekspertas Markas Cancianas prognozavo, kad konfliktas virs „ilgu sekinamuoju karu“.

„Panašu, kad nė viena pusė nenusiteikusi eiti į kompromisą ar sudaryti sandorį... Kol to nenuspręs kuri nors pusė, gali būti, kad bus padaryta neoficiali pauzė – tai būtų tarsi mažo intensyvumo įšaldytas konfliktas“, – sakė M. Cancianas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 02 10:09
Spausdinti