ScanpixKovo mėnesį Saudo Arabija ir Iranas, tarpininkaujant Kinijai, atnaujino diplomatinius santykius. Ką tai reiškia Artimiesiems Rytams ir kaip paveiks didžiųjų valstybių įtaką jose?
Jemeno gyventojai susiduria su viena baisiausių humanitarinių krizių moderniojoje istorijoje. Trys ketvirtadaliai šalies visuomenės gyvena skurde. Tarp žmonių plinta ligos – vien nuo choleros epidemijos iki 2020 m. mirė 200 tūkst. gyventojų. Kaip juos paveikė koronaviruso pandemija, neaišku, nes sunku atlikti tikslius skaičiavimus. 4 mln. jemeniečių priversti palikti namus, daugiau nei 150 tūkst. žmonių žuvo dėl karo veiksmų, dar 230 tūkst. – nuo ligų ir bado. Šalyje siaučia infliacija, uostus uždariusi Saudo Arabijos blokada. Trūksta maisto, vaistų, vandens, darbo. Dalis gyventojų yra visiškai priklausomi nuo Jungtinių Tautų (JT) dalijamų maisto davinių.
Ši humanitarinė krizė – nuo 2014 m. valstybėje vykstančio pilietinio karo padarinys. Irano remiami hučių sukilėliai užėmė sostinę reikalaudami valdžios atsistatydinimo, o Jemeno prezidentas Abd Rabbu Mansuras Hadi pabėgęs vėliau grįžo kartu su karine Saudo Arabijos parama. Prie Saudo Arabijos, kovodami su terorizmo organizacijomis, ginklais ir išpuoliais prisidėjo ir amerikiečiai, sprogdinimus tik 2021 m. nutraukė JAV prezidentas Joe Bidenas. Praėjus aštuoneriems metams Jemeno sostinė Sana – vis dar sukilėlių rankose, šalyje veikia dvi atskiros ekonominės sistemos, o pats pilietinis karas ekspertų laikomas Rijado ir Teherano karo žaidimų aikštele.
Nenuostabu, kad šių metų kovo 10 d. pasirašytas susitarimas atkurti diplomatinius santykius tarp Saudo Arabijos ir Irano regione bei likusio pasaulio valstybių sutiktas viltingai, nors derybų tarpininke buvo Kinija. Diplomatinių ryšių atkūrimas yra dalis siekių pagaliau užbaigti visas puses alinantį karą. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, balandžio 14-ąją, prasidėjo ir masinis Saudo Arabijos ir Jemeno apsikeitimas karo belaisviais – pagal susitarimą per tris dienas į laisvę ir lėktuvus namo žengė beveik 900 asmenų.
