ScanpixPirmadienį naujoji Nigerio chunta apkaltino buvusią kolonijinę valdytoją Prancūziją noru įvykdyti „karinę intervenciją“, kad būtų grąžintas nuverstas prezidentas Mohamedas Bazoumas.
„Prancūzija, ieškodama būdų ir priemonių karinei intervencijai į Nigerį, susimokė su kai kuriais nigeriečiais ir surengė susitikimą su Nigerio nacionalinės gvardijos štabo viršininku, kad gautų reikiamą politinį ir karinį leidimą“, – sakoma per nacionalinę televiziją paskelbtame pranešime.
Kitame pareiškime pučistai apkaltino neįvardytos Vakarų ambasados saugumo tarnybas sekmadienį paleidus ašarines dujas į perversmo šalininkus sostinėje Niamėjuje. Teigiama, kad po incidento į ligoninę buvo paguldyti šeši žmonės.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo „nedelsiant“ imtis veiksmų, jei Nigeryje būtų užpulti Prancūzijos piliečiai ar interesai, kai tūkstančiai nigeriečių mitingavo prie Prancūzijos ambasados.
Kai kuriose buvusiose kolonijose Afrikoje tvyro didelis priešiškumas Prancūzijai, stiprėjant Rusijos ir Kinijos įtakai žemyne jis tampa diplomatinio mūšio lauku.
Šioje Vakarų Afrikos valstybėje, iki šiol buvusioje viena iš paskutiniųjų Prancūzijos sąjungininkių Sahelio regione, yra maždaug 1500 Prancūzijos karių. Anksčiau šiais metais prancūzų pajėgos turėjo pasitraukti iš kaimyninio Malio. Po Malio ir Burkina Faso Nigeris tapo trečiąja Sahelio šalimi, kurioje tvarką pakirto su „Islamo valstybe“ ir „Al Qaeda“ susiję džihadistai.
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad Nigerio pučistus laikys atsakingais už visus išpuolius prieš civilius gyventojus, diplomatinį personalą ir ambasadas. ES taip pat „greitai ir ryžtingai“ taikys Vakarų Afrikos regioninio bloko ECOWAS sprendimą imtis ekonominių sankcijų prieš Nigerį, sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškime.
