ScanpixŠių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.
Instituto pranešime žiniasklaidai sakoma, kad „savo novatoriškais atradimais, kurie iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip iRNR sąveikauja su mūsų imunine sistema, laureatai prisidėjo prie precedento neturinčio vakcinų kūrimo spartos vienos didžiausių šiuolaikinių grėsmių žmonių sveikatai metu“.
Šiemet pagerbdamas šią porą Nobelio komitetas nesilaikė įprastos praktikos premiją skirti už dešimtmečių senumo mokslinius tyrimus.
Apdovanotų mokslininkų darbas nutiesė kelią atsirasti „Pfizer/BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinoms nuo COVID-19, kurios buvo patvirtintos nepraėjus nė metams po to, kai 2020-ųjų pradžioje kilo pandemija.
K. Kariko ir D. Weissmanas, ilgamečiai kolegos iš Pensilvanijos universiteto, už savo tyrimus, pradėtus 2005 metais, yra pelnę daugybę apdovanojimų, įskaitant prestižinį Laskerio apdovanojimą, dažnai laikomą Nobelio premijos pirmtaku, 2021-aisiais.
Skirtingai nuo tradicinių vakcinų, kuriose naudojamas susilpnintas virusas arba svarbi viruso baltymo dalis, iRNR vakcinose pateikiamos genetinės molekulės, nurodančios ląstelėms, kokius baltymus gaminti, ir taip imituojama infekcija, o imuninė sistema treniruojama susidūrimui su tikruoju virusu.
Pirmą kartą ši idėja buvo pademonstruota 1990 metais, tačiau tik XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje D. Veismanas ir K. Kariko sukūrė metodą, leidžiantį kontroliuoti pavojingą uždegiminę reakciją, kuri pasireiškia gyvūnams, veikiamiems šių molekulių, ir taip atvėrė kelią saugių vakcinų žmonėms kūrimui.
Premijos laureatų iRNR technologija dabar naudojama kitoms ligoms, pavyzdžiui, vėžiui, gripui ir širdies nepakankamumui gydyti.
Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svantei Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.
Prestižinę premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų).
Šiemet piniginė premijos dalis išaugo milijonu Švedijos kronų.
Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.
