RIANeseniai Nobelio taikos premija apdovanotas rusų žurnalistas, leidinio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas davė išsamų interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“.
Skaitytojams siūlome keletą įdomiausių jo pasisakymų:
Apie piniginę premiją: „Trys žmonės skambino. Kiekvieno klausiau: ar tiesa, kad Nobelio premija laikoma finansavimu iš užsienio? Tai mus paskelbs užsienio agentais? Nė vienas man neatsakė „žinoma, kad ne“. Daug kas sako: „reikia atsisakyti“. Mes ne poetai, mes paprasti, ramūs, profesionalūs žurnalistai. Mes paimsime premiją“.
Apie premijos reikšmę: „Tai, žinoma redakcijos premija. Tai pirmiausiai premija mūsų kritusiesiems (žurnalistams) – Igoriui Domnikovui, Jurijui Ščekočichinui, Anai Politkovskajai, Nastiai baburovai, Stasui Markelovui, Natašai Estemirovai. Ir ne tik jiems. Tai ir tie, kurie mirė darbo vietoje, nes vyksta karas Rytų Ukrainoje. Būtų nesąžininga sakyti, kad tai premija tik mirusiesiems. Ji ir tiems puikiems žmonėms, kurie dirba mūsų redakcijoje“.
Apie žiniasklaidą Rusijoje: „Žiniasklaidos atžvilgiu Rusijoje vykdoma labai represyvi politika, kurią įgyvendina slaptoji policija FSB. Persekioja žurnalistus, skelbia juos užsienio agentais, persekioja žiniasklaidos startuolius. Tik šiandien supratau, kad žiniasklaidos cenzūra ir žudymas – tai netikėjimas liaudimi. Neva, liaudis neatsirinks. Jai ne tai duoda skaityti, ne tai rodo. Mūsų liaudis kažkokia kvaila. Bet tai juk netiesa. Valstybės Dūmoje neatstovaujama gana gausiai mažumai – apie 15 – 18 mln. žmonių. Būtent Rusijos žiniasklaida jiems atstovauja pastaruosius keletą metų. Tai ne kova su žiniasklaida – tai kova su žmonėmis“.
Apie nužudytus kolegas: „Jurijų Ščekočichiną nunuodijo kažkuo panašiu į „Novičioką“, tiksliai nežinome, kokiais nuodais. Bet ant jo kūno neliko odos, tik ant lyties organų kažkiek. Aną Politkovskają apnuodijo Beslane. Ji per stebuklą išgyveno. O pot to ją sušaudė laiptinėje. Igorį Domnikovą namie uždaužė kūjais. Natašą Estemirovą sušaudė automobilyje prie namų“.
Apie ofšorus: „Kažkada buvo atskleistas „panamos dosje“ ir mes staiga pamatėme, kad žmonės, laikantys save protų valdovais ir moraliniais autoritetais, sėdi ofšoruose. Prezidentas jiems šimtą kartų sakė išeiti iš ofšorų. Jie ten liko, reiškia, jie susitarė su prezidentu. Ir tie žmonės moko žurnalistus, kad šie yra užsienio agentai. Kodėl? Juk žurnalistai iš iždo nei kapeikos nepaėmė“.
Visą intervių galite pamatyti čia:
...
