ScanpixŠių metų Nobelio taikos premija atiteko Narges Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas.
Komiteto pranešime sakoma, kad N. Mohammadi, kuri šiuo metu yra kalinama, „drąsi kova už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę pareikalavo didžiulių asmeninių nuostolių“.
„Iš viso Irano režimas ją buvo sulaikęs 13 kartų, penkis kartus nuteisė ir iš viso skyrė 31 metus kalėjimo ir 154 kirčius rykšte“, – priduriama jame.
„Šių metų taikos premija taip pat įvertinta šimtai tūkstančių žmonių, kurie praėjusiais metais dalyvavo demonstracijose prieš Irano teokratinio režimo vykdomą moterų diskriminacijos ir priespaudos politiką. Demonstrantų pasirinktas šūkis – „Moteris – gyvenimas – laisvė“ – tinkamai išreiškia N. Mohammadi atsidavimą ir darbą“, – pabrėžiama pareiškime.
Jame atkreipiamas dėmesys į Irane pernai vykusias beprecedentes demonstracijas po jaunos kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini, kuri vadinamosios moralės policijos buvo suimta už tai, kad, kaip teigiama, pažeidė griežtas moterų aprangos taisykles, mirties.
Norvegijos Nobelio komitetas pabrėžė, kad N. Mohammadi kovoja prieš moterų sistemingą diskriminaciją ir priespaudą, remia moterų kovą už teisę gyventi visavertį ir orų gyvenimą.
„Ši kova visame Irane sulaukė persekiojimo, įkalinimo, kankinimų ir net mirties“, – sakoma pranešime.
„Ji kovoja už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę, taip pat prieš taisykles, pagal kurias moterys turi būti nepastebimos ir dengti savo kūną. Demonstrantų reiškiami laisvės reikalavimai taikomi ne tik moterims, bet ir visiems gyventojams“, – nurodoma jame.
Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.
Per spaudos konferenciją Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen vylėsi, kad Irano insitucijos paleis N. Mohammadi iš kalėjimo ir leis atsiimti premiją Osle.
Šiais metais Norvegijos Nobelio komitetas gavo 351 nominaciją – 259 asmenų ir 92 organizacijų kandidatūras. Tarp asmenų, galinčių siūlyti kandidatus, yra buvę Nobelio taikos premijos laureatai, komiteto nariai, valstybių vadovai, parlamentų nariai, politikos mokslų, istorijos ir tarptautinės teisės profesoriai.
Pernai Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini, Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi, Louisui E. Brusui ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.
Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.
Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
