TwitterOkupacinė Rusijos armija – tai net keletas atskirų armijų. Kiek jos nepriklausomos ir kam jos lojalios – Kremliui ar savo vadams, IQ aiškinasi su nepriklausomu kariniu analitiku Janu Matvejevu.
– Vienoje iš savo analizių apie situaciją fronte išskyrėte, kad Rusijos karinės pajėgos – tai kelios armijos: reguliarioji armija, „Wagner“ samdiniai, „kadyrovcai“, „Rosgvardija“ bei DLR/LLR daliniai, kurie veikia kaip atskiri vienetai. Ar iki šiol galioja toks pasiskirstymas? Ar situacija Rusijos karinėse pajėgose keičiasi?
– Situacija pasikeitė šiek tiek, nors bendrai toks susiskirstymas į įvairias grupuotes lieka. Vis dėlto „Rosgvardija“ pradėjo užsiimti užnugario užduotimis, vykdo okupacinės policijos funkcijas: kontroliuoja vietos gyventojus, juos seka ir kiek sugeba saugo tiekimo linijas. „Kadyrovcai“ kaip ir nustojo aktyviai dalyvauti koviniuose veiksmuose, jų daugiau nematyti ir negirdėti apie juos. Tikėtina, kad „kadyrovcai“ irgi yra užnugaryje, nes įeina į „Rosgvardijos“ sudėtį.
Kartu liko reguliarioji Rusijos armija, taip pat privati karinė bendrovė (PKB) „Wagner“, tarp kurių iš viešosios erdvės galime matyti, kad vyksta konfliktas. Neaišku, kiek konfliktas yra realus, bet atsiskyrimas tarp reguliariosios armijos ir „Wagner“ samdinių dar labiau padidėjo. Net vaikšto gandai, kad Gynybos ministerija, Rusijos generolai nori kažkokiu būdu atsikratyti ar bent susilpninti „Wagner“. Su tuo susijusios dvi naujienos: pirma, kad Rusijos armija pradėjo mažiau palaikyti „Wagner“ mūšiuose, ir kita, kad Gynybos ministerija perima iš „Wagner“ teisę verbuoti kalinius iš kalėjimų.
TwitterDėl DLR/LLR vadinamųjų savanorių – jie dar labiau buvo integruoti į Rusijos armijos struktūras, kaip ir kiti savanoriški batalionai.
Kartu man atrodo, kad kaip atskira grupė išskiriami mobilizuotieji. Jie, žinoma, pavaldūs Gynybos ministerijai, tačiau jais naudojamasi atskirai, t. y. kai kuriuos dalinius papildo mobilizuotaisiais, bet dažniau iš jų formuoja atskirus dalinius bei meta į frontą, kai patyrusios pajėgos lieka antroje linijoje, kad išvengtų netekčių. Taigi reguliarioje armijoje galima išskirti tam tikrus sluoksnius – mobilizuotus ir ne.
Taip pat neatmetu, kad per tas PKB Gynybos ministerija tiesiog vagia pinigus – ar pats S. Šoigu, ar kažkas iš žemesnio rango.
– O kalbant apie kitas PKB, tokias kaip „Redut“, „E.N.O.T.“...
– Dar buvo tokia „Patriot“, kuri esą buvo sukurta specialiai gynybos ministrui Sergejui Šoigu kaip atsvara „Wagner“.
– Koks tokių nedidelių PKB vaidmuo?
– Tai labai nedideli junginiai. Aš kiekvieną dieną analizuoju informaciją iš fronto, ir jie retai kada patenka į akiratį. Todėl spėju, kad jie vaidina ypač mažą vaidmenį. Šios struktūros galbūt skirtos buvusiems kariškiems, kurie panoro sugrįžti tarnauti, bet ne kaip reguliarios armijos kariai.
Taip pat neatmetu, kad per tas PKB Gynybos ministerija tiesiog vagia pinigus – ar pats S. Šoigu, ar kažkas iš žemesnio rango. Mat jiems tikriausiai skiriamos tam tikros pinigų sumos, prirašoma dešimtys tūkstančių karių, kuriems turi būti mokamas atlyginimas, tačiau išties jų tėra šimtas žmonių, todėl likusius pinigus pasisavinama. Žinant V. Putino sistemą, tai labai tikėtina.
Todėl tik viena PKB išsiskiria – tai „Wagner“.
– Praėjusių metų vasarą buvo pranešama ir apie dalinius, kurie yra priskirti tam tikram miestui ar regionui. Būtent iš ten jie esą finansuojami, aprūpinami būtiniausiais dalykais. Ar jie dar egzistuoja ir kiek jie nepriklausomi nuo reguliariosios armijos bei pavaldūs tų pačių regionų valdžiai?
– Taip, buvo tokia savanoriškų regionų batalionų programa, ir beveik visuose Rusijos regionuose juos bandė sukurti dar iki mobilizacijos. Buvo teigiama, kad apie 50 ar net daugiau jų bandyta suformuoti, bet realybėje pavyko suformuoti 10–15 tokių vienetų, daugiau ar mažiau panašių į batalionus, nes atsirado labai nedaug savanorių. Todėl juos išformavo ir karius išsiuntė į kitus dalinius fronte.
„Wagnerio“ samdiniai (t. y. profesionalai, o ne kaliniai), manau, išties yra lojalūs J. Prigožinui, bet tiek, kiek tai įmanoma tokioje sistemoje, t. y. banditų gaujoje.
Tiesa, iki šiol egzistuoja batalionas „Alga“ iš Tatarstano, galbūt dar batalionas „Timer“. Neseniai apie batalioną „Alga“ buvo pasirodžiusi informacija, kad jis kariavo su 155-ąja jūrų pėstininkų brigada bei bandė nesėkmingai šturmuoti Vugledarą ir patyrė rimtų nuostolių. Taip pat egzistuoja baškirų batalionai, kurie daugiau veikia užnugaryje. Bet jie yra nedideli, nuo 300 iki daugiausia 500 žmonių.
Bendrai kalbant, informacijos apie šiuos savanorių regioninius dalinius ženkliai sumažėjo. Galbūt tai susiję su tam tikra informacine politika, nes anksčiau net gynybos ministerija darė iš to „pjarą“.
Kalbant apie jų santykį su gimtaisiais regionais – anksčiau gubernatoriai ir respublikų vadovai į juos kvietė siūlydami pinigus ir, matyt, iki šiol jiems moka bei organizuoja įvairias maisto produktų ar ekipuotės rinkimo akcijas. Tuo naudojasi propaganda. Tačiau visos šios formuotės paklūsta Gynybos ministerijai.
– Esminis klausimas, kam tokios karinės grupuotės lojalios – savo savininkams, tarkime, „Wagner“ – Jevgenijui Prigožinui, ar Gynybos ministerijai?
– „Wagnerio“ samdiniai (t. y. profesionalai, o ne kaliniai), manau, išties yra lojalūs J. Prigožinui, bet tiek, kiek tai įmanoma tokioje sistemoje, t. y. banditų gaujoje. „Wagner“ būtent ir yra mafijinė-banditiška organizacija, todėl lojalumas gaujos lyderiui nėra beribis ir nuoširdus.
Dėl kitų PKB, kurios buvo sukurtos ir Gynybos ministerijos, nemanau, kad egzistuoja koks nors lojalumas juos išlaikantiems oligarchams, nes pastarieji – tai eiliniai rėmėjai ar V. Putino piniginės. Jiems pasakė duoti pinigų, jie ir davė. Todėl mažai tikėtina, kad jie turi kokią įtaką toms PKB. Taip pat gali būti, kad veikia vėl ta pati pinigų plovimo schema, kai per minimas PKB plaunami ne Gynybos ministerijos, o oligarchų pinigai. Pavyzdžiui, koks nors Genadijus Timčenka moka 100 mln. rublių, 10 mln. rublių eina samdiniams išlaikyti, o likę pinigai – armijos vadovybei, nes jie juk irgi nori vilų, rūmų. Tai tipinė korupcinė schema V. Putino Rusijoje.
Vis dėlto nematau jokių ženklų, kad minimi batalionai esant konfliktui bus lojalūs savo vietinei valdžiai, nes ši yra V. Putino sistemos dalis.
Dėl regioninių batalionų taip pat nemanau, kad galima kalbėti apie kokį nors regioninį lojalumą, nes Rusijos regionų valdžia yra visiškai proputiniška, ten nebeliko nelojalių ir nuo V. Putino nepriklausomų. Todėl netikiu, kad batalionas iš Tatarstano bus lojalus kokiam Tatarstano prezidentui, o ne Rusijos centrinei valdžiai ar Gynybos ministerijai.
Tik galbūt galima išskirti Čečėniją, kur egzistuoja tam tikras lojalumas vietinei valdžiai. Atrodo, kad ten kai kurie žmonės lojalūs respublikos vadovui Ramzanui Kadyrovui, dėl to gali priešintis centrinei Rusijos valdžiai.
Vis dėlto nematau jokių ženklų, kad minimi batalionai esant konfliktui bus lojalūs savo vietinei valdžiai, nes ši yra V. Putino sistemos dalis. Kai kuriems regionams net vadovauja buvę V. Putino asmens sargybiniai.
Išties tik „Wagner“ samdiniai yra daugiau ar mažiau nepriklausomi nuo Gynybos ministerijos, nes turi savo ginkluotę, J. Prigožino pinigų.
– Ar tiesa, kad „Wagner“ turi ir savo sunkiąją ginkluotę, artileriją ar net aviaciją?
– Jie tai naudoja, bet klausimas, ar tai jiems priklauso. Dėl artilerijos – tikėtina, nes neatmetu, kad ją „Wagner“ iš trečiųjų šalių perka ar įsigijo iš Gynybos ministerijos anksčiau. Jie naudoja seną techniką, kuri iki invazijos stovėjo sandėliuose. Tik dabar Rusijos armija pradėjo traukti viską iš jų – nuo senų sovietinių haubicų iki tankų, tokių kaip T-62. Dar prieš metus visa tai stovėjo sandėliuose ir dulkėjo, todėl įmanoma, kad samdiniai kažkaip ne visai teisėtai tą techniką įsigijo.
Be to, vykstant pilietiniam karui armija gali irgi suskilti, bet mes to prognozuoti tiksliai negalime, nes sunku suprasti, kokie žmonės, kokie generolai ten susikūrė autoritetą. Būtų per daug paprasta sakyti, kad visa armija bus už S. Šoigu, o visa „Rosgvardija“ – už Viktorą Zolotovą ir pan.
Dėl aviacijos – taip, kai kurie lėktuvai dirba tik „Wagner“ ir jau mažiausiai trys jų lakūnai žuvo iš numuštų Su-25 ir Su-24. Bet jie vis dar turi lakūnų. Vis dėlto infrastruktūra priklauso Rusijos gynybos ministerijai, lėktuvai bazuojasi jos oro bazėse ir yra aptarnaujami reguliarios armijos.
– Jei Rusijos pajėgos Ukrainoje pralaimės ir žlugs, ar tos karinės grupuotės – „Wagner“, „kadyrovcai“, savanoriai, „Rosgvardija“ – vaidins kokį vaidmenį kovojant dėl valdžios Kremliuje?
– „Wagner“ samdiniai gali suvaidinti tam tikrą vaidmenį, bet nereikia pamiršti, kad jų nėra labai daug. Be to, į karą užverbuotus kalinius kontroliuoti bus sunku ir dauguma iš jų išsibėgios.
Prisiminus Čečėnijos karus didžiausias įtarimas, kad kažkaip nepriklausomai veiks „kadyrovcai“, tačiau tas propagandos piešiamas vaizdas, jog visa Čečėnija dievina R. Kadyrovą, nėra realybė, ir neatmestina, kad jo daliniai stos prieš jį patį. Be to, „kadyrovcai“ oficialiai yra „Rosgvardijos“ dalis ir jų ginkluotė yra ženkliai silpnesnė nei reguliarios armijos, jie neturi tankų.
Todėl aš nemanau, kad mes galime užtikrintai prognozuoti, kokios atsiras grupuotės ir būtent tos, kurios jau veikia dabar, kariaus už tuos, kurie joms dabar vadovauja. Be to, vykstant pilietiniam karui armija gali irgi suskilti, bet mes to prognozuoti tiksliai negalime, nes sunku suprasti, kokie žmonės, kokie generolai ten susikūrė autoritetą. Būtų per daug paprasta sakyti, kad visa armija bus už S. Šoigu, o visa „Rosgvardija“ – už Viktorą Zolotovą ir pan.
Aš pats asmeniškai netikiu pilietinio karo Rusijoje galimybe.
– Kodėl?
– Nėra prielaidų tam. Norint, jog įvyktų pilietinis karas, reikia, kad būtų stiprus skilimas visuomenėje, rimtos priežastys. Labiau tikėtina revoliucija be kraujo, kuri pakeis valdžią Rusijoje.
Visų jėgos struktūrų atstovai nėra režimo fanatikai. Dauguma jų vertina tai kaip eilinį darbą ir nėra absoliučiai ištikimi V. Putinui ar kam nors kitam.
Manau, kad Rusijos armija, visi tie kareiviai, kurie kariauja Ukrainoje, greičiau sudės ginklus ir patrauks namo, o ne pasiims savo automatus ir žygiuos į Kremlių.
Kalbant apie specialiųjų tarnybų vaidmenį, tai nesu didelis ekspertas, bet taip, egzistuoja didelė Vidaus reikalų ministerijos struktūra, tačiau jie nėra stiprūs. Tarkime, jų OMON spec. daliniai gali išvaikyti mitingus ir moka kovoti tik su beginkliais.
Be to, visų jėgos struktūrų atstovai nėra režimo fanatikai. Dauguma jų vertina tai kaip eilinį darbą ir nėra absoliučiai ištikimi V. Putinui ar kam nors kitam. Jie paprasčiausiai dirba sistemai, nes vieniems taip patogu (daug lengvatų, ankstesnė pensija ir patekti nesunku), kiti galbūt mano, kad dirba teisingą darbą, bet fanatikų ten, mano manymu, tik gal keli.
