ScanpixGreitai žlugus Basharo al Assado režimui Sirijoje, Rusija greičiausiai neteks savo vienintelės jūrų bazės užsienyje ir karinio turto, į kurį Kremlius per pastaruosius devynerius metus galėjo investuoti šimtus milijardų rublių ir dėl kurio žuvo šimtai rusų.
Kad tikėtinas visiškas Rusijos pasitraukimas iš Sirijos, prarandant Tartuso uostą ir Chmeimimo oro pajėgų bazę, leidiniui „The Moscow Times“ su anonimiškumo sąlyga teigė du Rusijos diplomatai. Rusijos karinis kontingentas Sirijoje, kuris per patį proasadinės kampanijos įkarštį sudarė dešimtis tūkstančių karių, buvo užblokuotas po to, kai prieš B. al Assadą nusistačiusios opozicijos pajėgos visiškai perėmė teritorijų, kuriose yra Tartusas ir Chmeimimas, kontrolę.
Rusija pasinaudojo savo diplomatiniais ir kariniais kanalais, kad susisiektų su visais pagrindiniais regiono veikėjais – opozicija, Stambulu, Jeruzale, Vašingtonu ir Londonu – ir pasakytų, kad „panaudos dideles karines pastangas – lėktuvus ir raketas, jei kas nors atsitiks jos kariniam personalui Tartuse ir Chmeimime“, „The Moscow Times“ sakė vienas Rusijos diplomatas.
Tačiau šios diplomatijos sėkmė nėra garantuota. „Tai paveiks Rusijos logistiką aprūpinant Afrikos korpusą ir visas šias regioninio buvimo ambicijas. Viskas gali žlugti. Alternatyvą galima rasti, pavyzdžiui, Alžyre, tačiau bet kuriuo atveju viskas taps daug sudėtingiau“, – pabrėžia Aleksandras Gabujevas, Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne direktorius.
B. al Assado režimas ir galimybės, kurias jis siūlė Maskvai mainais į paramą, „buvo labai svarbus koziris, kurio dabar netekome“, – „The Moscow Times“ sakė Užsienio reikalų ministerijai artimas šaltinis. Tačiau jis tvirtina, kad tai, kas įvyko, „visų pirma yra Irano pralaimėjimas, nes Teheranas daugiau investavo į Siriją ir daugiau ten prarado“.
Praradusi savo bazes Sirijoje, Rusija praranda įtaką ir Artimuosiuose Rytuose, ir Vakaruose, sako Borisas Bondarevas, buvęs Rusijos misijos prie JT Ženevoje narys, kuris protestuodamas atsistatydino po invazijos į Ukrainą.
„Nuo 2014 m. V. Putinas tuo naudojasi kaip platforma priversti Saudo Arabiją, Katarą, Iraną, Egiptą ir Izraelį ir, žinoma, Vakarų Europos šalis bei Jungtines Valstijas su juo skaitytis“, – sakė B. Bondarevas.
Vis dėlto du dabartiniai pareigūnai, anksčiau dirbę karinėse ir diplomatinėse struktūrose, tvirtina, kad padėtis nėra tokia dramatiška. Vienas jų sako, kad B. al Assadas ir Sirija V. Putinui tapo „lagaminu be rankenos“, o kitas pabrėžia, kad išlaidos jiems dabar nukreiptos į kampaniją Ukrainoje. „Papildomos Rusijos lėktuvų eskadrilės dabar bus perskirstytos, kad galėtų ramia sąžine veikti prieš Ukrainos taikinius“, – aiškina jis.
B. al Assado, kuris tapo šeštuoju užsienio diktatoriumi, gavusiu prieglobstį Rusijoje, žlugimas tapo Kremliaus reputacijos problema. „Parodydamas, kad Rusija nepalieka savųjų, priešingai nei [JAV prezidentas] Barackas Obama, V. Putinas gali nubrėžti raudonas linijas ir yra pasirengęs kalbėti iš jėgos pozicijų, įsikišdamas į palyginti tolimus regionus ir kietai siekdamas savo tikslų. Dabar visa tai sugriuvo kaip kortų namelis“, – teigia A. Gabujevas.
