ScanpixKeliolika valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Jordanijos, Azerbaidžano, Kenijos ir Čekijos lyderius, naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis, kad nuslėptų šimtų milijonų dolerių turtą, rodo platus naujas tyrimas, paskelbtas Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ).
Vadinamasis „Pandoros popierių“ (angl. Pandora Papers) tyrimas, prie kurio prisidėjo apie 600 žurnalistų, įskaitant JAV dienraščio „The Washington Post“, britų visuomeninio transliuotojo BBC ir laikraščio „The Guardian“ darbuotojus, pagrįstas apie 11,9 mln. nutekintų dokumentų iš 14 finansinių paslaugų bendrovių visame pasaulyje.
ICIJ išanalizuotoje medžiagoje minimi apie 35 dabartiniai ir buvę lyderiai, įtariami korupcija, pinigų plovimu ar tarptautiniu mokesčių slėpimu.
Konsorciumas pažymėjo, kad daugumoje šalių nėra neteisėta turėti turto lengvatinio apmokestinimo zonose arba naudotis priedangos bendrovėmis užsiimant valstybių sienas peržengiančiu verslu.
Kita vertus, tokie paviešinimai vis tiek yra apmaudūs lyderiams, viešai pasisakantiems už kovą su mokesčių slėpimu ir korupcija arba savo šalyse raginantiems imti griežto taupymo priemonių.
Dokumentai atskleidžia, kaip Jordanijos karalius Abdullah II sukūrė bendrovių lengvatinio apmokestinimo zonose tinklą ir sutelkė savo rankose apie 100 mln. JAV dolerių nekilnojamojo turto nuo Malibu Kalifornijoje iki Vašingtono ir Londono.
Jordanijos ambasada Vašingtone atsisakė pateikti komentarų, bet BBC citavo monarcho advokatus, sakiusius, kad jis visos objektus įsigijo iš savo asmeninio turto ir kad aukštas pareigas užimantiems asmenims įprasta pirkti nekilnojamąjį turtą per lengvatinėmis sąlygomis veikiančias įmones dėl privatumo ir saugumo priežasčių.
Tuo metu Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, kurio šalis jau seniai kaltinama išsikerojusia korupcija, artimieji ir bičiuliai įtariami slapta pirkę Jungtinėje Karalystėje nekilnojamąjį turtą, vertinamą šimtais milijonų dolerių.
Dokumentai taip pat atskleidė, kad Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, vėliau šią savaitę susidursiantis su rinkimų iššūkiu, nedeklaravo užsienyje įkurtos investicijų bendrovės, per kurią pietų Prancūzijoje buvo įsigytas 22 mln. dolerių vertės vyno ūkis.
„Niekada nesu padaręs nieko neteisėta arba netinkama“, – per „Twitter“ pakomentavo A. Babišas ir pridūrė, kad šiais nutekinimai siekta jį apšmeižti ir paveikti rinkimus.
Tony Blairas ir Shakira
ICIJ nustatė ryšį tarp beveik tūkstančio bendrovių lengvatinio apmokestinimo zonose ir 336 aukšto rango politikų arba pareigūnų, įskaitant keliolika šiuo metu pareigas einančių valstybių ir vyriausybių vadovų, šalių lyderių, ministrų, ambasadorių ir kitų svarbių veikėjų.
Daugiau kaip du trečdaliai šių įmonių buvo įkurtos Mergelių Salose – Jungtinės Karalystės valdoje.
„Spėju, kad tai daugiausiai rodo, jog žmonės, kurie galėtų užbaigti lengvatinio apmokestinimo zonų slaptumą, galėtų užbaigti tai, kas vyksta, patys iš to gauna naudos“, – prie tyrimo apžvalgos pridėtame vaizdo įraše sakė ICIJ direktorius Gerardas Ryle'is.
„Žvelgiame į trilijonus dolerių“, – pridūrė jis.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ politikos ekspertės Mairos Martini nuomone, vėliausias tyrimas dar kartą pateikia „aiškų įrodymą, kaip lengvatinio apmokestinimo pramonės skatina korupciją ir finansinius nusikaltimus, trukdydama teisingumui“.
„Šis verslo modelis nebegali tęstis“, – pabrėžė ji.
ICIJ tyrimas taip pat atskleidė, kad buvęs Britanijos premjeras Tony Blairas, pats kritikuodavęs mokesčių įstatymų spragas, teisėtai išvengė žyminio mokesčio už milijonų svarų vertės nekilnojamojo turto objektą Londone, kai jis kartu su žmona Cherie įsigijo tą pastatą valdančią bendrovę, įkurtą lengvatinio apmokestinimo zonoje.
Su Pakistano ministru pirmininku Imranu Khanu glaudžius ryšius palaikantys asmenys, įskaitant keletą ministrų ir jų šeimų narių, kaip pranešama, slapta valdo bendroves ir patikos fondus, per kuriuos sukasi milijonai dolerių. I. Khanas virtinėje „Twitter“ žinučių pažadėjo „imtis atitinkamų veiksmų“, jeigu būtų nustatyta kokių nors Pakistano piliečių nusižengimų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujai nutekintame pakete tiesiogiai neminimas, bet jis per artimus bendradarbius susijęs su slaptu turtu Monake, įskaitant vieną namą jūros pakrantėje Monake, įsigytą rusės, kaip manoma, susilaukusios vaiko nuo šalies lyderio, rašo „The Washington Post“.
Kenijos prezidentas Uhuru Kenyatta, agitavęs už kovą su korupcija ir finansų skaidrumąm kaip įtariama, kartu su keliais savo šeimos nariai slapta valdo ištisą lengvatinio apmokestinimo zonose veikiančių bendrovių tinklą.
Tarp žurnalistų taikiklyje atsidūrusių viešų veikėjų yra ir kolumbietė dainininkės Shakira, vokiečių supermanekenė Claudia Schiffer ir indų kriketo legenda Sachinas Tendulkaras. Visų šių trijų veikėjų atstovai sakė ICIJ, kad jų investicijos yra teisėtos, taip pat neigė slėpę mokesčius.
„Pandoros popieriai“ tapo naujausiu ICIJ gautu dideliu nutekintų dokumentų paketu. Panašūs tyrimai, susiję su finansiniais dokumentais, gautais per 2014 metų nutekinimo skandalą „LuxLeaks“ ir 2016 metais nutekintais „Panamos popieriais“, privertė atsistatydinti Islandijos ministrą pirmininką ir atvėrė kelią Pakistano lyderio atstatydinimui.
Vėliau pasaulio galinguosius drebino 2017-ųjų „Paradise Papers“ ir 2020-ųjų „FinCen“ skandalai.
Dokumentai, susiję su naujausius tyrimu, buvo paimti iš finansinių paslaugų įmonių, įsikūrusių keliose šalyse, įskaitant britų Mergelių Salas, Panamą, Belizą, Kiprą, Jungtinius Arabų Emyratus, Singapūrą ir Šveicariją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
