ScanpixVokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atvyko į Pekiną, siekdamas sustiprinti gyvybiškai svarbius ekonominius santykius, tačiau lyderis sulaukė kritikos dėl šios kelionės ir didelės jo šalies priklausomybės nuo vis autoritariškesnio Xi Jinpingo režimo.
O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G 7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo COVID-19 pandemijos, paskatinusios antrąją pasaulio ekonomiką griežtai uždaryti sienas, pradžios.
Lydimas aukščiausio rango vadovų, jis susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir premjeru Li Keqiangu.
Tačiau šis vizitas, įvykęs taip greitai po to, kai Kinijos lyderis dar labiau sustiprino savo valdžią, o tarp Vakarų ir Pekino įsivyravo įtampa įvairiais klausimais – pradedant Taivanu ir baigiant žmogaus teisių pažeidimais, – vertinamas gana prieštaringai.
Berlynui patiriant spaudimą dėl per didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų importo, didėja susirūpinimas dėl Vokietijos pramonės pažeidžiamumo, kylančio dėl glaudžių šalies ekonominių ryšių su Rytų Azijos milžine.
O. Scholzo požiūris vis dar grindžiamas mintimi, kad „mes norime tęsti verslą su Kinija, nesvarbu, ką tai reikštų mūsų ekonomikos priklausomybei ir mūsų gebėjimui veikti“, laikraščiui „Rheinische Post“ sakė opozicijos įstatymų leidėjas Norbertas Roettgenas.
Susirūpinimas dėl Kinijos kilo ir tarp valdančiosios koalicijos, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad praeityje su Rusija padarytos klaidos negali kartotis.
Klausimą dar jautresniu padarė praėjusį mėnesį kilęs ginčas dėl to, ar leisti Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ įsigyti Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą.
Galiausiai Vokietijos kancleris nepaisė šešių ministerijų raginimų visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų ir leido bendrovei įsigyti sumažintą akcijų paketą.
