Dainius Labutis/ELTAVokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) populiarumo po to, kai savaitgalį vykusiuose federalinių žemių rinkimuose ši partija gerokai sustiprino savo pozicijas.
„Turime būti susirūpinę dėl balsų, kurie atiteko dešiniojo sparno populistinei partijai“, – sakė O. Scholzas, Hamburge kalbėjęs kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Nėra jokių abejonių, kad ji atstovauja politinėms nuostatoms, kurios nelabai dera su mūsų laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės idėjomis“, – pridūrė jis.
Prieš imigraciją nusistačiusi AfD sekmadienį rinkimuose surinko kelis procentus balsų ir užėmė antrąją vietą Heseno žemėje bei trečiąją vietą Bavarijoje. Tuo tarpu O. Scholzo vadovaujama nacionalinė centro kairiųjų koalicija patyrė didelių nuostolių.
Viena iš pagrindinių temų buvo imigracija, Vokietijai, kaip ir kitoms Europos šalims, susiduriant su migrantų antplūdžiu, panašiu į tą, kuris fiksuotas 2015-aisiais.
Paklaustas, ar vyriausybė planuoja keisti migracijos politiką po naujausių kraštutinių dešiniųjų laimėjimų, O. Scholzas gynė koalicijos požiūrį, sakydamas, kad buvo imtasi priemonių kovai su didėjančiu migrantų skaičiumi.
Tačiau jis taip pat pripažino, kad „į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių skaičius yra per didelis, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis jų anksčiau buvo kitose Europos šalyse, kur jie nebuvo užregistruoti ir jiems nebuvo taikomos prieglobsčio suteikimo procedūros.“
Dviejų dienų vizito į Vokietiją atvykęs E. Macronas teigė, kad didėjantį nacionalizmą lėmė „neveiksmingas atsakas į nelegalios migracijos problemas.“
Jis pridūrė, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą Europos mastu.
Praėjusią savaitę ES valstybės susitarė dėl paskutinės naujos politikos dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų dalies. Šį paktą tikimasi patvirtinti iki kitų metų Europos Parlamento rinkimų.
Naujuoju Migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama sumažinti spaudimą vadinamosioms priešakinėms valstybėms, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai, dalį atvykėlių perkeliant į kitas ES valstybes. Tuo tarpu prieglobsčio prašytojų priėmimui nepritariančios šalys privalėtų mokėti toms, kurios juos priima.
