Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


RUSIJA IR UKRAINA
O. Scholzas vyksta į Kijevą, mėgindamas suvaldyti „kritinę“ Rusijos invazijos grėsmę
BNS
Scanpix
O. Scholzas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį vyksta į Kijevą, o kitą dieną viešės Maskvoje, mėgindamas suvaldyti „labai kritinę“ Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmę, galinčią sukelti didžiausią krizę nuo Šaltojo karo laikų.

Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi surengė vizitus į šias dvi sostines – tik pirmiausia apsilankė Maskvoje, – siekdamas numalšinti ginkluoto konflikto Rytų Europoje grėsmę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kone apsupo Ukrainą sutelkęs daugiau nei 100 000 karių, tvyrant rimtai priešpriešai su Vakarais dėl NATO plėtros į šalis, kurios kadaise priklausė Kremliaus įtakos zonai.

Vakarai lieka vieningi ir atmeta V. Putino reikalavimus dėl saugumo garantijų, kad NATO sumažintų savo pajėgas ir užkirstų kelią potencialiai Ukrainos narystei Aljanse.

Tačiau JAV žvalgybos pareigūnai nerimauja, kad kelias savaites besitęsiančios derybos dėl krizės suteikė Rusijai laiko pasiruošti dideliam puolimui, jei V. Putinas priimtų galutinį sprendimą pulti Ukrainą.

Vašingtonas sekmadienį dar kartą pakartojo savo perspėjimą, kad Rusija dabar yra pasirengusi smogti „bet kurią akimirką“ puolimu, kuris greičiausiai prasidės „didele raketų ir bombų atakų kruša“.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį informavo Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį apie ankstesnę dieną vykusį valandą trukusį savo pokalbį su V. Putinu. Baltieji rūmai nurodė, kad J. Bideno derybose su V. Putinu nebuvo pasiekta jokio proveržio.

Kvietimas J. Bidenui

Baltieji rūmai sakė, kad J. Bidenas ir V. Zelenskis savo pokalbio metu „sutarė, kad svarbu toliau siekti diplomatijos ir atgrasymo“.

Tuo metu V. Zelenskio biuras nurodė, kad Ukrainos lyderis pakvietė kolegą iš JAV „artimiausiomis dienomis“ atvykti į Kijevą ir pademonstruoti Vašingtono paramos būgštaujant dėl galimos Rusijos invazijos.

Vašingtonas savo pranešime apie 50 min. trukusį pokalbį šio kvietimo nepaminėjo.

Tuo metu O. Scholzas sako esąs tvirtai pasiryžęs remti Ukrainą ir „nedelsiant“ smogti Rusijai sankcijomis, jei ši pradėtų karą.

„Karinė agresija prieš Ukrainą, kuri kelia grėsmę jos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, lems griežtas sankcijas, kurias kruopščiai paruošėme ir kurias galime nedelsiant įgyvendinti“, – savo vizito išvakarėse sakė Vokietijos kancleris.

„Situaciją vertiname kaip labai kritinę, labai pavojingą“, – nurodė vienas šaltinis iš Vokietijos vyriausybės.

Sudėtinga kelionė

Vokietija ir Prancūzija atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant dėl alinančio konflikto Ukrainos rytinėje dalyje tarp Rusijos remiamų separatistų ir Kijevo pajėgų. Jis jau pareikalavo daugiau nei 14 000 gyvybių.

Tačiau glaudūs Vokietijos verslo santykiai su Maskva ir didelė priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų importo kelia nuolatinį susirūpinimą provakarietiškiems Kijevo lyderiams ir J. Bideno komandai.

O. Scholzas perspėjo Rusiją, kad ji „neturėtų nuvertinti mūsų vienybės ir ryžto“, tačiau tuo pat metu susilaiko nuo nedviprasmiško pritarimo J. Bideno pažadui „padaryti galą“ kontroversiškam dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.

Kijevas taip pat yra nepatenkintas, kad Berlynas neprisijungė prie kai kurių savo NATO sąjungininkų, pradėjusių tiekti Ukrainai ginkluotę.

Tuo metu O. Scholzo antradienio vizitą Maskvoje temdys ginčai, susiję su Berlyno sprendimu uždrausti transliuoti Vokietijoje Maskvos finansuojamą televiziją RT DE ir Rusijos sprendimu uždaryti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) biurą Maskvoje.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas savaitės pabaigoje taip pat „keliaus į Europą“, prisidėdamas prie senojo žemyno pastangų siekti taikos, sekmadienį pranešė jo biuras.

Nerimas dėl skrydžių

Šios kelionės rengiamos Vakarų šalims atšaukiant darbuotojus iš savo ambasadų Kijeve ir daugeliui jų raginant savo piliečius nedelsiant palikti Ukrainą.

Tačiau išvykti gali būti sudėtinga dėl iškilusios grėsmės, kad Ukrainos oro erdvė gali būti uždaryta dėl didėjančios rizikos oro bendrovėms.

Nyderlandų oro linijos KLM savaitgalį pirmosios iš didžiųjų oro bendrovių neribotam laikui sustabdė skrydžius į Kijevą.

Ukrainos pigių skrydžių bendrovė „SkyUp“ pranešė, kad sekmadienį iš Portugalijos į Kijevą skridęs jos lėktuvas buvo priverstas leistis Moldovoje, nes orlaivį nuomojanti Airijos bendrovė atšaukė leidimą skristi į Ukrainą.

„SkyUp“ pridūrė, kad Ukrainos oro linijos turi per 48 valandas grąžinti iš Europos bendrovių nuomojamus lėktuvus į ES oro erdvę.

Rinkos analitikai mano, kad kitos tarptautinės oro bendrovės greitu metu taip pat gali uždrausti skrydžius į Ukrainą dėl augančių draudikų išlaidų.

Skrydžių saugumas Ukrainos oro erdvėje yra ypač opus klausimas. 2014 metų liepą virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje buvo numuštas iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 keleivinis laineris. Per tą katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius.

Diplomatinio personalo atšaukimas paveikė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misiją Ukrainoje.

Misija nurodė, kad „tam tikros valstybės dalyvės“ paprašė savo darbuotojų „artimiausiomis dienomis“ išvykti iš Ukrainos.

Tačiau ji pabrėžė, kad misija tęsia savo darbą dešimtyje Ukrainos miestų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 14 09:30
Spausdinti