Hudsono institutasVašingtone įsikūrusio dvipartinio Hudsono instituto vyriausiojo tyrėjo, Europos ir Eurazijos centro vadovo Peterio Rougho teigimu, lapkričio pradžioje naujuoju JAV prezidentu išrinkto Donaldo Trumpo galimybės veikti sprendžiant Rusijos karo Ukrainoje klausimą išlieka labai įvairios – nuo derybų iki dar tvirtesnės paramos Kyjivui.
– Pradėkime nuo svarbiausio pastarųjų dienų klausimo – D. Trumpui laimėjus prezidento rinkimus, ko galime tikėtis iš jo per ateinančius ketverius metus transatlantinio bendradarbiavimo ir Europos saugumo srityje?
– Dėl dar vienos D. Trumpo administracijos kyla daugybė klausimų – tai natūralu naujos kadencijos pradžioje. Tačiau D. Trumpą turėtų būti lengviau perprasti nei ankstesnius prezidentus, nes turime pirmąją jo kadenciją, pagal kurią galime jį suprasti. Norėčiau pabrėžti, kad jis susiduria su dramatiškai blogesne tarptautinio saugumo situacija nei ta, kurią paveldėjo 2017 m., tačiau šiandien jis taip pat kur kas patogiau naudojasi valdžios svertais nei tada.
– Koks galėtų būti jo taikos planas Ukrainai arba kokie labiausiai tikėtini karo pabaigos scenarijai?
– Visa tai yra hipotetinė sritis. D. Trumpo Ukrainos politikos galimybės yra labai įvairios. Jis gali pereiti prie derybų su Rusija savo kadencijos pradžioje, kaip yra siūlęs, tačiau jei Maskva pasirodys esanti užsispyrusi, taip pat galime patirti dramatišką posūkį Kyjivo pusėn, kaip priemonę padidinti svertus. Tai tik vienas iš daugelio galimų scenarijų. D. Trumpas neatskleidžia savo planų, o tai tikriausiai yra protingas elgesys.
– Kiek Respublikonų partija iš tikrųjų nusigręžia nuo Europos ir kiek ji iš tikrųjų priklauso nuo D. Trumpo? Ko galime tikėtis iš Kongreso (bent jau per ateinančius dvejus metus), jei D. Trumpas nuspręs išstumti JAV iš NATO, sumažinti jos dalyvavimą? Kokie yra saugikliai, kiek naujasis Kongresas būtų linkęs tam pritarti?
– JAV tiesioginės užsienio investicijos Europoje siekia keturis trilijonus dolerių ir nuo Europos rinkos priklauso didžiulė prekybos apimtis. JAV nenusigręžia nuo šios rinkos. Europa taip pat yra pagrindinė JAV priešakinė operacijų bazė Eurazijos žemyne. Atsižvelgdamas į visa tai, Vašingtonas sieks modernizuoti aljansą, kad jis galėtų atremti šiandienos iššūkius.
Nemanau, kad JAV per ateinančius ketverius metus pasitrauks iš NATO. D. Trumpui patogiau sąjungininkus išstatyti priešiškai jėgai – tai veikia kaip priemonė, skatinanti dalytis našta, tačiau nemanau, kad jis visiškai pasitrauks.
– Kaip, jūsų nuomone, turėtų keistis NATO, jei Aljansas nori išlikti toks pat stiprus ir Donaldui Trumpui tapus prezidentu?
– Manau, kad Aljansas turėtų sutelkti dėmesį į kietosios jėgos pajėgumus Europoje ir pritaikyti savo pajėgų išdėstymą prie šiandienos realijų po Šaltojo karo.
– Kokie yra didžiausi pavojai Baltijos šalių ir Lenkijos saugumui?
– Lenkija ir Baltijos šalys imasi visų teisingų veiksmų. Tikrasis klausimas – kaip greitai Vokietija gali modernizuoti Bundesverą ir ar pietų europiečiai gali parodyti tokį pat fiskalinį įsipareigojimą gynybai ir Ukrainai, kokį iki šiol rodė šiauriečiai. Jei visi elgtųsi taip, kaip Lietuva ir Lenkija, Europos karinė būklė būtų daug geresnė.
– Šiandien plačiai pripažįstama, kad egzistuoja nauja „chaoso ašis“, arba CRINK. Kaip manote, ar Europa turėtų skirti daugiau dėmesio kitoms šio „aljanso“ dalims – Iranui, Kinijai, Šiaurės Korėjai?
– Taip, manau, kad yra daug galimybių tobulinti požiūrį į CRINK, jei norite naudoti šį akronimą. Jei karas Ukrainoje yra toks svarbus, netgi egzistencinis, tuomet tikėčiausi, kad europiečiai jį laikys savo santykių su Pekinu, kuris varo Rusijos karo mašiną, pagrindu. Iki šiol europiečiai kėlė susirūpinimą dėl Kinijos, tačiau nesistengė paversti to lakmuso popierėliu santykiuose. Be to, Iranas beveik nesumokėjo už tai, kad siunčia Rusijai ginklus, kurie puola iki pat rytinio NATO sparno.
