ScanpixPo to, kai Lenkijoje turėję vykti prezidento rinkimai buvo nukelti, dabartinio šalies vadovo Andrzejaus Dudos populiarumas mąžta. Ant kulnų jam lipa Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir žurnalistas Szymonas Holownia. IQ kviečia iš arčiau susipažinti su jų portretais.
Galimybė dėl pasaulį pakirtusios viruso COVID-19 pandemijos atidėti gegužės 10 d. turėjusius vykti šalies prezidento rinkimus ilgą laiką tarp Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderių nebuvo svarstoma.
Vis dėlto surengti jų nepavyko – vyriausybės siūlyta balsavimo paštu nesulaukė visuotinio palaikymo, pasiruošti tam nepavyko ir techniškai. Gegužės 10 d. turėję įvykti šalies prezidento rinkimai paskutinę minutę buvo atidėti. Kiek vėliau buvo paskelbta, kad balsavimas dėl to, kas artimiausius penkerius metus vadovaus šaliai, turėtų įvykti birželio 28 d.
Rinkimų favoritu ilgą laiką buvo laikomas dabartinis šalies vadovas, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ remiamas kandidatas A. Duda, tačiau pastaruoju metu jo pranašumas mažėja. Didelį smūgį tam sudavė pagrindinės opozicinės partijos „Piliečių platforma“ praėjusio mėnesio viduryje priimtas sprendimas į Lenkijos prezidento postą iškelti dabartinį sostinės merą R. Trzaskowskį.
Gegužės mėnesio gale Lenkijos SWPS Socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto mokslininkų atliktos gyventojų apklausos duomenimis, pirmame ture A. Duda turėtų surinkti 32 proc. rinkėjų balsų. Antrame ture, surinkęs 39 proc. balsų, jis pralaimėtų žurnalistui S. Holownia (jis gautų 61 proc.), arba iškovojęs 43 proc. nusileistų opozicinės „Piliečių platformos“ kandidatui R. Trzaskowskiui (jį palaikytų 57 proc. rinkėjų). Tiesa, kiek vėliau paskelbtose gyventojų apklausose A. Duda vėl įsiveržia į priekį, tačiau nuo artimiausių varžovų jį skiria vos 1–2 proc.
Paskutinė opozicijos viltis
Šalies prezidento rinkimų atidėjimas į rankas opozicijai įdavė progą persvarstyti savo galimybes juos laimėti. Pagrindinei jos kandidatei Małgorzatai Kidawai-Błońskai nusprendus nebetęsti kovos, į politinę areną įžengė Varšuvos meras R. Trzaskowskis. Apie jo galimybes pasipriešinti perrinkimo siekiančiam dabartiniam šalies prezidentui kalbama atsargiai – šalies sostinėje populiarus politikas, palaikymo nesulaukti gali kaimiškose šalies vietovėse.
_1980.jpg "Rafalas Trzaskowskis. -- Europos Parlamentas")
Europos Parlamentas48-erių politikas gimė ir užaugo Lenkijos sostinėje. Būdamas aštuonerių, R. Trzaskowskis vaidino vaikams skirtame seriale, jam buvo žadama karjera televizijoje. Varšuvos universitete jis baigė tarptautinių santykių ir diplomatijos programą. 2004 m. baigė studijas žurnalistikos fakultete ir įgijo daktaro laipsnį. Iki tapdamas politiku, R. Trzaskowskis dirbo vertėju ir anglų kalbos mokytoju, dėstytoju Lenkijos Nacionalinėje viešojo administravimo mokykloje ir privačiame universitete „Collegium Civitas“.
Savo politinę karjerą R. Trzaskowskis pradėjo prieš du dešimtmečius: iš pradžių dirbo politiko ir diplomato Jaceko Saryuszo-Wolskio komandoje, vėliau patarinėjo „Piliečių platformos“ atstovams Europos Parlamente. 2009 m. pats tapo jo nariu ir dirbo Europos liaudies frakcijoje.
Baigęs kadenciją Europos Parlamente, nacionalinėje politikoje ėmė greitai kilti karjeros laiptais. 2013 m. politikas dirbo tuometinio ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybėje, 2015 m. tapo Sejmo nariu, po metu – šešėlinės „Piliečių platformos“ užsienio reikalų ministru. 2018 m. jau pirmame rinkimų ture, sutriuškinęs oponentą iš valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ Patryką Jakį ir surinkęs 56 proc. balsų, jis buvo išrinktas Varšuvos meru.
Į kovos dėl Lenkijos prezidento posto R. Trzaskowskis, apžvalgininkų teigimu, įžengė su dideliu entuziazmu. Nepaisant to, kad surinkti 100 tūkst. piliečių balsų ir tokiu būdu užsitikrinti kandidato statusą, jam buvo likusios vos penkios dienos.
Jis sėkmingai pasinaudojo visuomenėje kilusiu pasipiktinimu po to, kai iš visuomeninio radijo kanalo grojaraščių buvo pašalinta dainininko Kaziko Staszewskio daina „Tavo skausmas geresnis nei mano“ apie valdančiosios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio įtariamą piktnaudžiavimą valdžia. R. Trzaskowskis paragino peržiūrėti šalies visuomeninio transliuotojo ir naujienų tarnybos veiklą, vadindamas juos valdžios propagandos įrankiais.
Paskutinių apklausų duomenimis, jei Lenkijos prezidento rinkimai vyktų po kelių dienų, R. Trzaskowskis juose surinktų apie 25–30 proc. balsų ir dalyvautų antrame ture. Tačiau jo strategija, pabrėžti valdančiųjų ir opozicijos skirtumus, kritikuoti „Teisę ir teisingumą“ gali būti nepakankama. Jis laikomas kairuoliškiausių pažiūrų tarp partijos „Piliečių platforma“ elito – tai jam jau padėjo sumažinti kito kandidato į prezidento postą partijos „Pavasaris“ lyderio Roberto Biedrońo galimybes.
Tačiau palaikymo, kurį jis, tikėtina, turėtų užsitikrinti didžiuosiuose šalies miestuose, nepakaks rinkimams laimėti, jei į savo pusę R. Trzaskowskis nepatrauks provincijos rinkėjų, paprastai katalikiškų pažiūrų, priešiškai nusiteikusių LGBT bendruomenės atžvilgiu, taip pat tų, kurie pasinaudojo plačiomis „Teisės ir teisingumo“ inicijuotomis ir prezidento A. Dudos palaimintomis socialinėmis programomis.
Katalikų įžymybė
Kitas, A. Dudai į nugarą šnopuojantis kandidatas užimti Lenkijos prezidento postą, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas S. Hołownia. 43-ejų politikos naujokas, gruodžio pabaigoje paskelbęs apie savo ryžtą dalyvauti rinkimuose, kalbėjo apie socialinį solidarumą, klimato apsaugą, aukštesnių standartų šalies politikoje taikymą. Rinkimuose jis dalyvauja kaip savarankiškas kandidatas, save laiko centristinių pažiūrų politiku.
Scanpix„Pats laikas žmogui, atėjusiam iš apačios, sutvarkyti tai, kas viršuje neveikia, – „Bloomberg“ cituojamas S. Hołownia. – Aš noriu tokios Lenkijos, kurioje nėra skirstoma į „tas arba tas“, o sakoma „ir tas, ir tas“, ir abi pusės gali būti teisios.“ Kaip vieną iš tikslų jis yra įvardinęs ir tai, kad pagaliau baigtųsi amžina kova tarp dviejų didžiausių politinių jėgų Lenkijoje – „Piliečių platformos“ ir „Teisės ir teisingumo“.
Profesinę karjerą kandidatas užimti prezidento postą pradėjo pirmame Lenkijos nepriklausomame dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, vėliau dirbo žurnaluose „Newsweek Polska“, „Ozon“, jo straipsniai buvo skelbiami dienraštyje „Rzeczpospolita daily“, savaitraščiuose „Wprost“, „Tygodnik Powszechny“. Kurį laiką S. Hołownia dirbo radijo stotyse, parengė 20 knygų apie socialinius klausimus ir religiją. Prieš vesdamas, žurnalistas du kartus bandė tapti katalikų kunigu.
Labiausiai savo šalyje S. Hołownia yra žinomas kaip vienas iš itin populiarios pramoginės televizijos laidos, rodytos dvylika sezonų, Lenkijoje vedėjų, taip pat kaip žurnalistas, viešai rėmęs liberalųjį Lenkijos Katalikų bažnyčios sparną (skelbdamas apie ryžtą dalyvauti rinkimuose, jis kalbėjo apie „draugišką“ valstybės ir bažnyčios atskyrimą). S. Hołownia įkūrė tris fondus, kurie rūpinasi parama Bangladešo, Ruandos, Burkina Faso, Senegalo gyventojais, išlaiko du šimtus vaikų apgyvendinančius vaikų namus Zambijoje.
Priešingai nei daliai kitų kandidatų į Lenkijos prezidento postą, S. Hołowniai koronaviruso pandemija ir jos metu įvestas karantinas, atrodo, atvėrė daugiau galimybių. Jo populiarumas vidutiniškai išaugo nuo 5 proc. kovo gale iki 17,5 proc. gegužės viduryje. Tai lėmė rinkimų kampanijos perkėlimas į skaitmeninę ir internetinę erdvę. Apžvalgininkų teigimu, prie kamerų pripratusiam kandidatui tai leido tapti alternatyva tradicinėmis partijomis nusivylusiems rinkėjams.
