FotobankasJAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Izraelio vadovams turėjo pristatyti ilgai atidėliotą savo taikos su Palestina planą.
Nors dar nematė šio plano, palestiniečiai jį iškart atmetė, kaltindami D. Trumpo administraciją šališkumu izraeliečių atžvilgiu.
Tačiau ši JAV iniciatyva yra vienas iš daugelio bandymų įveikti dešimtmečius regione tvyrančią nepasitikėjimo ir smurto dvasią.
Naujienų agentūra „Reuters“ pateikia pačius svarbiausius planus ir iniciatyvas, pateiktas abiejų konflikto pusių ir tarptautinių mediatorių nuo 1967 m. Artimųjų Rytų karo, kurio metu Izraelis užėmė Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę, Sinajaus pusiasalį, Gazos ruožą ir Golano aukštumas.
1967 m. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 242
Po Šešių dienų karo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija 242 paragino „patraukti Izraelio ginkluotąsias pajėgas iš teritorijų, okupuotų pastarojo konflikto metu“, mainais į visų regiono šalių pasižadėjimą gerbti vieni kitų suverenitetą, teritorinį integralumą ir nepriklausomybę.
Ši rezoliucija yra vienas iš kertinių dokumentų, kuriais remiantis formuojamos taikos iniciatyvos, tačiau dėl pakankamai nekonkrečių dokumento formuluočių (ar kalbama apie visas teritorijas, ar tik apie kai kurias) galimos derybos jau ne vieną dešimtmetį pasiekia aklavietę.
1978 m. „Camp David“ susitarimas
Praėjus 5 metams po 1973 m. Artimųjų Rytų karo, JAV prezidentas Jimmy Carteris pasikvietė Izraelio premjerą Menachemą Beginą ir Egipto prezidentą Anwarą Sadatą į „Camp David“ karinę bazę derėtis dėl taikos. Ten M. Beginas ir A. Sadatas sutarė dėl taikos Artimuosiuose Rytuose struktūros, patraukusios iš Egiptui priklausančios Sinajaus dykumos Izraelio pajėgas ir Vakarų Krante bei Gazoje suformavusios laikinąją Palestinos valdžią.
1979 m. Izraelio ir Egipto taikos susitarimas
Tai buvo pirmasis taikos susitarimas tarp Izraelio ir arabų valstybės, nustatantis Izraelio karių visišką pasitraukimą iš Sinajaus pusiasalio per 3 metus.
1981 m. Fahdo planas
Saudo Arabijos princas Fahdas pasiūlė planą, kuriuo reikalavo visiško Izraelio karių pasitraukimo iš okupuotų teritorijų, Palestinos valstybės su sostine Jeruzalėje sukūrimo ir teisės palestiniečių pabėgėliams grįžti į savo namus arba gauti kompensaciją.
1991 m. Madrido viršūnių susitikimas
Praėjus ketveriems metams po Palestinos sukilimo, tarptautinė taikos konferencija buvo suorganizuota Madride. Joje dalyvavo Izraelio ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PLO) atstovai. Nors nebuvo pasiekta jokio susitarimo, tai suteikė precedentą tiesioginiam abiejų konfliktuojančių pusių bendravimui.
1993–1995 m. Oslo susitarimai
Slaptose taikos derybose tarp Izraelio ir PLO Norvegijoje buvo pasiektas laikinas taikos susitarimas, lėmęs Palestinos valdžios ir renkamos tarybos Vakarų Krante bei Gazos ruože sukūrimą, Izraelio karių atsitraukimą ir derybų dėl galutinės taikos pradžią.
2000 m. „Camp David“ susitikimas
JAV prezidentas Billas Clintonas pakvietė į „Camp David“ karinę bazę palestiniečių lyderį Yasserą Arafatą ir Izraelio premjerą Ehudą Baraką. Jiems nepavyko pasiekti galutinio susitarimo. Įvyko dar vienas palestiniečių sukilimas.
2002–2003 m. G. Busho deklaracija / Arabų taikos iniciatyva
George‘as W. Bushas tapo pirmuoju JAV prezidentu, paraginusiu sukurti Palestinos valstybę, kuri gyvuotų šalia Izraelio „taikiai ir saugiai“.
Saudo Arabija pristatė Arabų lygos palaikomą taikos planą, reikalaujantį visiško Izraelio pasitraukimo iš okupuotų teritorijų ir nepriklausomos Palestinos valstybės pripažinimo mainais į normalizuotus santykius su arabų valstybėmis.
JAV, ES, JT ir Rusija pristatė savo planą nuolatiniam dviejų valstybių sprendimui.
2007 m. Anapolio susitikimas
G. W. Bushas Anapolio mieste JAV suorganizavo Artimųjų Rytų susitikimą. Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas ir Izraelio premjeras Ehudas Olmertas sutiko atnaujinti derybų. E. Olmertas galiausiai skelbė, kad abi pusės buvo labai arti realaus susitarimo, tačiau prieš jį nutaikytas korupcijos tyrimas ir 2008 m. įvykęs Gazos karas palaidojo bet kokio susitarimo galimybę.
2009 m. Netanyahu „Bar-Ilan“ kalba
Savo kalboje Izraelio „Bar-Ilan“ universitete premjeras Benjaminas Netanyahu pasakė, kad jis yra pasirengęs taikos susitarimui, kuris įtvirtintų demilitarizuotą Palestinos valstybę. Tačiau jis nustatė naują sąlygą: Palestina turi pripažinti Izraelį kaip „žydų valstybę“.
2010 m. Izraelio nausėdijų statymo sustabdymas
Spaudžiamas JAV, B. Netanyahu įvedė 10 mėnesių dalinį moratoriumą nausėdijų Vakarų Krante statybai. Taikos derybos prasidėjo besibaigiant minėtam moratoriumui ir užsibaigė premjerui nesutikus pratęsti statybų sustabdymo.
2013–2014 m. Vašingtono taikos derybos
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry įkalbėjo Izraelio ir Palestinos derybininkus grįžti prie derybų stalo. Jiems nepavyko susitarti, procesas vėl „įšaldomas“ 2014 m. balandį.
2019 m. birželis: paskelbiamas D. Trumpo ekonominis planas
D. Trumpo žentas ir pagrindinis „Trumpo plano“ autorius Jaredas Kushneris pradeda išankstinį derybų etapą Bahreine.
Jis priima „pirma – ekonomika“ prieigą, siūlydamas 50 mlrd. dolerių investicinį fondą Palestinos ir kaimyninių arabų valstybių ekonomikų stiprinimui.
2019 m.
Per savo rinkiminę kampaniją B. Netanyahu pažadėjo išrinktas aneksuoti Vakarų Kranto nausėdijas ir didžiąją Jordano slėnio dalį. Vėliau JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo palaikė Izraelio paskelbtą teisę statyti žydų gyvenvietes okupuotose teritorijose, taip apleidžiant 4 dešimtmečius JAV palaikytą poziciją, jog nausėdijų statymas prasilenkia su tarptautine teise.
