PixabayAzerbaidžane sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos opozicija vadina apgaule, sustiprinsiančia prezidento Ilhamo Alijevo valdžią ir neatnešiančia jokių realių pokyčių.
Parlamento rinkimai turėjo vykti šį lapkritį, tačiau pernai gruodį Azerbaidžano įstatymų leidėjai kreipėsi į prezidentą su prašymu paleisti parlamentą, kuriame dominuoja jo valdančioji partija, ir paskirti pirmalaikius rinkimus. I. Alijevas šį prašymą patenkino. Po to buvo pakeistas ministras pirmininkas ir keli veteranai pareigūnai prezidento administracijoje ir vyriausybėje.
Opozicija ir nepriklausomi analitikai sako, kad 58-erių I. Alijevas taip siekia susidoroti su augančiu visuomenės nepasitenkinimu dėl lėtėjančios ekonomikos ir pagerinti savo vyriausybės įvaizdį pakeisdamas pasitikėjimą praradusius senus politinio elito atstovus jaunesniais technokratais.
Opozicija vyriausybę kaltina apribojus jos galimybes vykdyti rinkimų kampaniją, o kelios partijos nusprendė boikotuoti balsavimą.
„Balsavau už opozicijos kandidatą“, – sakė 58-erių taksi vairuotojas Ilgaras Gasymovas, kalbintas vienoje Baku rinkimų apylinkėje. „Tik opozicijai rūpi paprastų žmonių problemos“, – teigė jis.
43-ejų mokytoja Vafa Alekperova sakė atidavusi savo balsą už valdančiosios partijos kandidatą. „Pasitikiu šia partija ir su ja sieju savo viltis dėl geresnės ateities“, – sakė ji.
Pasak rinkimų komisijos pareigūnų, praėjus keturioms valandoms nuo balsavimo apylinkių atidarymo rinkėjų aktyvumas viršija 12 procentų. I. Alijevo partija „Yeni Azerbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“), susidūrusi su neryškiu iššūkiu iš opozicijos, veikiausiai išlaikys savo daugumą parlamente. Valdantieji savo ruožtu žada, kad rinkimai bus dramatiški.
Centrinės rinkimų komisijos pirmininko Mazahiro Panahovo teigimu, sudarytos „visos sąlygos“ laisviems ir sąžiningiems rinkimams. Rinkimų komisijas kontroliuoja I. Alijevo partija, be to, visos šios naftos turtingos šalies televizijos atsisakė skirti eterio laiko opozicijos atstovams.
„Išplėsti Alijevo valdžią“
Itin priklausomas nuo energetikos išteklių eksporto Azerbaidžanas nuo 2015 metų kenčia dėl mažėjančių jų kainų ir pasaulinio ekonomikos nuosmukio. Be kita ko, smarkiai nuvertėjo vietinė valiuta manatas.
Analitikas Anaras Mammadli pastebėjo, kad auga visuomenės pasipiktinimas dėl ekonominių problemų šioje Pietų Kaukazo valstybėje, turinčioje 9 mln. gyventojų. „Alijevas pasirinko sušaukti rinkimus aštuoniais mėnesiais anksčiau, nei planuota, nes jis bijo, kad iki lapkričio būtų dar labiau išplitusios protestų nuotaikos“, – sakė A. Mammadli naujienų agentūrai AFP.
„Tiek vyriausybės pertvarkymas, tiek pirmalaikiai rinkimai padeda siekti to paties tikslo – išplėsti Alijevo valdžią“, – kalbėjo jis. Šioje Kaspijos jūros valstybėje pagrindinė valdžia sutelkta prezidento rankose, o parlamento vaidmuo yra ribotas.
„Užuot [ėmęsis] realių pokyčių, Alijevas imituoja politines reformas išmesdamas iš valdžios senus savo komandos narius, kurių jau ilgą laiką nekenčia žmonės“, – pareiškė rinkimus boikotuojančios opozicinės partijos „Liaudies frontas“ lyderis Ali Karimlis. „Azerbaidžane nėra nė minimalių sąlygų surengti demokratinius rinkimus. Vyks rinkimų imitacija“, – teigė jis.
Dar vienas opozicijos lyderis, partijos „Musavat“ („Lygybė“) vadovas Isa Gambaras, skundėsi, kad valdžios pareigūnai „visiškai sufalsifikavo visus ankstesnius rinkimus“. I. Gambaras, kurio partija dalyvauja sekmadienio rinkimuose, taip pat pasmerkė griežtus susirinkimų laisvės apribojimus šalyje, kur „žmonės sulaikomi ir kankinami“ už dalyvavimą taikiuose protesto mitinguose.
Pasak A. Karimlio, Azerbaidžane šiuo metu yra 130 politinių kalinių.
Nei laisvi, nei sąžiningi
Nė vieni rinkimai Azerbaidžane nuo I. Alijevo atėjimo į valdžią tarptautinių stebėtojų nebuvo pripažinti laisvais ir sąžiningais.
I. Alijevas perėmė valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heidarui Alijevui – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris nuo 1993-iųjų geležiniu kumščiu valdė nepriklausomu tapusį Azerbaidžaną.Valdant Alijevų dinastijai Baku sulaukė griežtos tarptautinės bendruomenės kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo ir siekio nutildyti opozicinę žiniasklaidą.
Sekmadienio rinkimus stebi tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dėl 125 vietų parlamente varžosi daugiau kaip 1,3 tūkst. kandidatų iš 19 partijų. Balso teisę turi per 5,3 mln. žmonių. Balsavimo apylinkės užsidarys 19 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
