UnsplashPrancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane'as Sejourné per Nacionalinės Asamblėjos posėdį paaiškino parlamentarams prezidento Emmanuelio Macrono žodžius dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje.
Pasak jo, kalba eina apie tokias operacijas kaip išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba Ukrainos teritorijoje. Vykdant kai kurias jų gali prireikti „būti Ukrainos teritorijoje neperžengiant karo veiksmų slenksčio“, sakė užsienio reikalų ministras.
Anksčiau E. Macronas pareiškė, jog reikia padaryti viską, kad Rusija nelaimėtų karo, tad siekiant šio tikslo neatmetama jokia galimybė, įskaitant Europos sausumos karių pasiuntimo į Ukrainą.
Šie žodžiai sulaukė aštrios kraštutinių dešiniųjų kritikos Prancūzijos parlamente, ypač „Nacionalinio sambūrio“ lyderės Marine Le Pen. „Kokia dieviška teisė pavertė Prancūziją kareiviu už kiekvieną teisingą reikalą pasaulyje, kai vienintelė pasaulio imperija, Jungtinės Amerikos Valstijos, atsisako padaryti tą patį?“, – sakė M. Le Pen per diskusiją su ministru pirmininku Gabrieliu Attaliu. Šis atkirto, kad jei M. Le Pen 2022 m. būtų buvusi išrinkta prezidente, „pati tiektų ginklus Rusijai, kad nugalėtų ukrainiečius“.
G. Attalis pabrėžė, kad žurnalistų tyrimams atskleidus glaudžius kraštutinių dešiniųjų partijos ryšius su Rusija siekiant susilpninti paramą Ukrainai, „yra pagrindo svarstyti, ar mūsų šalyje veikia Vladimiro Putino pajėgos. Kalbu apie jus ir jūsų pajėgas, ponia Le Pen“, – sakė ministras pirmininkas.
Į E. Macrono žodžius NATO, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Čekija, Slovakija, Švedija, Lenkija, Ispanija, Italija reagavo pareikšdamos, kad savo karių į Ukrainą nesiųs.
