FacebookMetų sandūroje Rusijos pradėta taikyti nauja Ukrainos apšaudymo taktika, kai taikomasi ne į energetikos infrastruktūrą, o siekiama išvarginti oro gynybą, regis, atneša rezultatų. Bent jau tokia išvada peršasi po trečiadienį Briuselyje įvykusio NATO ir Ukrainos tarybos susitikimo.
Susitikimą, kuris truko porą valandų ir kurio pagrindinė tema buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimas, inicijavo Kyjivas. Jame NATO ambasadoriams padėtį nuotoliniu būdu pristatė Ukrainos oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas ir vidaus reikalų ministro pavaduotojas Oleksijus Serhiejevas.
„Ukrainos atstovai pristatė oro gynybos situaciją ir ji nėra labai graži: labai trūksta raketų. Paleidimo įrenginių kaip ir užtenka, nors, žinoma, galėtų būti ir daugiau“, – IQ teigė Lietuvos atstovas prie NATO ambasadorius Deividas Matulionis.
Po susitikimo pasirodžiusiame NATO pranešime spaudai pabrėžiama, kad sąjungininkai „griežtai pasmerkė Rusijos oro antskrydžių Ukrainoje suintensyvėjimą, taip pat tai, kad Rusija naudoja balistines raketas iš Šiaurės Korėjos ir bepiločius orlaivius iš Irano“.
Pranešime taip pat cituojamas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris teigė, kad sąjungininkai ir toliau rems Ukrainą, tačiau konkrečiai nenurodė kaip. Pasak D. Matulionio, Kyjivas pateikė sąrašą būtinų dalykų.
„Ukrainiečiai paprašė padidinti paramą raketomis, atakos dronais ir antidroninėmis priemonėmis. Dabar šie trys punktai yra svarbiausi“, – sakė ambasadorius.
Jis taip pat pridūrė, kad sausio pabaigoje įvyks Ukrainos paramos Ramšteino formato susitikimas, kuriame tikimasi pranešimų apie konkrečią paramą, nes per NATO ir Ukrainos tarybos posėdį konkrečių įsipareigojimų nebuvo prisiimta.
Metų sandūroje Rusija paleido beveik 300 raketų ir daugiau kaip 200 atakos dronų „Shahed“ į Ukrainą. Oro atakos tęsiasi – trečiadienio vakarą dvi Rusijos raketos pataikė į viešbutį antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive ir sužeidė 13 žmonių, įskaitant užsienio žurnalistus.
Dar anksčiau Vakarų kariniai ekspertai pastebėjo, kad Rusija per šios žiemos kampaniją atakuodama civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus siekia „išbandyti per pastaruosius 18 mėnesių Ukrainos sukurtos oro gynybos sistemos ribas“ ir tikisi, kad Ukrainai pritrūks perėmėjų anksčiau, nei Rusijai pristigs raketų ir dronų.
Oro gynybos pajėgumų trūkumas Vakaruose buvo jaučiamas dar prieš Rusijos agresiją, tačiau net ir praėjus beveik dvejiems karo metams situacija nedaug kuo pasikeitė. Tiesa, praėjusią savaitę pranešta, kad NATO narės Europoje pasirašė sutartį dėl iki 1 000 raketų „Patriot“ įsigijimo, tačiau tam įgyvendinti reikia laiko, o Ukraina jo nelabai turi.
