11 metų atidėliotas ir 9,7 mlrd. JAV dolerių atsiėjęs Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST), paleistas 2021 m. Kalėdų dieną, pasiekė savo tikslą – padarė detaliausią Visatos nuotrauką.
Nuotraukoje galima matyti SMACS 0723 – palyginti netoli esančių galaktikų sankaupą, kurios gravitacija išlenkia ir sutelkia šviesą, sklindančią iš tolimesnių galaktikų, esančių už jų. JWST dar tik pradedamas naudoti, todėl pasitelkiant stipresnius gravitacinius lęšius ateityje tikimasi atskleisti dar daugiau Visatos paslapčių.
JAV prezidentui Joe Bidenui vaizdas buvo parodytas per susitikimą Baltuosiuose rūmuose pirmadienį. Kitas debiutines nuotraukas pasauliui NASA planuoja paskelbti antradienį.
J. Bidenas neslėpė džiaugsmo: „Šie vaizdai primins pasauliui, kad Amerika gali nuveikti didelius dalykus, ir primins Amerikos žmonėms, ypač mūsų vaikams, kad nėra nieko, kas būtų neįveikiama. Mes galime pamatyti galimybes, kurių dar niekas niekada nematė. Mes galime nueiti ten, kur dar niekas niekada nebuvo nuėjęs.“
Praėjusiais metais paleistas beveik 10 mlrd. dolerių vertės kosminis teleskopas vadinamas garsiojo Hubble'o kosminio teleskopo įpėdiniu. Juo bus atliekami įvairūs dangaus stebėjimai, tačiau jis turi du pagrindinius tikslus. Vienas jų – nufotografuoti pirmąsias žvaigždes, kurios Visatoje sušvito prieš daugiau kaip 13,5 mlrd. metų. Kitas – ištirti tolimas planetas, siekiant išsiaiškinti, ar jos gali būti tinkamos gyventi.
Sugrįžome į pradžią
Teleskopas, turintis 6,5 m pločio auksinį veidrodį ir itin jautrius infraraudonųjų spindulių prietaisus, šioje nuotraukoje sugebėjo užfiksuoti galaktikų, kurios egzistavo praėjus vos 600 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
Iš gautų duomenų kokybės mokslininkai gali pasakyti, kad teleskopas apčiuopia erdvę gerokai toliau nei tolimiausias šioje nuotraukoje esantis objektas. Todėl gali būti, kad tai net giliausias kada nors gautas kosmoso stebėjimo laukas.
„Šviesa sklinda 186 tūkst. mylių per sekundę greičiu. Ir ta šviesa, kurią matote vienoje tų mažų dėmelių, keliauja jau daugiau kaip 13 mlrd. metų. O kadangi žinome, kad Visatos amžius yra 13,8 mlrd. metų, grįžtame beveik į pradžią“, – BBC sakė NASA administratorius Billas Nelsonas.
Šios misijos astronomai turi galingiausią iki šiol jiems suteiktą įrankį kosmosui skenuoti infraraudonųjų spindulių dažniais. Tai leis ištirti daug dalykų, kuriuos anksčiau buvo sudėtinga analizuoti, ypač žvaigždžių ir planetų formavimąsi nuo pat Visatos jaunystės daugiau nei prieš 13 mlrd. metų iki šių dienų.
Europos kosmoso programos „Horizontas“ ekspertas Vidmantas Tomkus IQ sakė: „Jameso Webbo kosminis teleskopas yra didžiausias šiuo metu į kosmosą paleistas teleskopas. Jo surenkamos šviesos plotas 6 kartus didesnis nei jo pirmtako Hubble'o teleskopo. Skirtingai nei Hubble'o, kuris stebi kosmosą labiau matomoje šviesoje, JWST atlieka stebėjimus infraraudonųjų spindulių diapazone.“
„Dėl Visatos plėtimosi anksčiau susiformavusių objektų spinduliuotė pasislenka į ilgesnių infraraudonųjų bangų sritį. JWST gali stebėti objektus, kurie susiformavo daugiau nei du kartus anksčiau, nei gali aptikti Hubble'as. Be to, JWST galės nustatyti, ar egzoplanetų atmosferoje yra metano, kuris susidaro dėl biologinių procesų. JWST atliks įvairius tyrimus astronomijos ir kosmologijos srityse, stebės pirmųjų žvaigždžių ir pirmųjų galaktikų susidarymą bei detaliai apibūdins potencialiai tinkamų gyventi egzoplanetų atmosferą.“, – kalbėjo V. Tomkus.