The Economist.2024 m. pabaigoje astronautai pirmą kartą po daugiau nei pusės amžiaus turėtų sugrįžti į Mėnulį. Na, pusiau.
Per NASA organizuojamą „Artemis II“ misiją keturi astronautai – Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris, Christina Hammock-Koch ir Jeremy Hansenas – nukeliaus 7400 km už Mėnulio ir grįš į Žemę, bet Mėnulio paviršiuje nenusileis. Per šią 10 dienų kelionę bus išbandyta raketa „Space Launch System“ (SLS) ir erdvėlaivis „Orion“, siekiant pasirengti būsimoms misijoms. V. Gloveris, dr. Ch. Hammock-Koch ir J. Hansenas bus ne tik pirmieji žmonės, pasiekę Mėnulio apylinkes nuo 1972 m. misijos „Apollo 17“, bet ir atitinkamai pirmasis juodaodis, pirmoji moteris ir pirmasis ne amerikietis, palikę Žemės orbitą.
„Artemis II“ misija gali būti paleista ne anksčiau kaip lapkritį, bet gali ir būti atidėta iki 2025 m. Gegužę ją neabejotinai aplenks naujausia kinų Mėnulio tyrinėjimo programos „Chang’e“ misija. Kaip ir 2020 m. misija „Chang’e 5“, „Chang’e 6“ tikslas yra Mėnulyje nutupdyti automatinį modulį, surinkti kelis kilogramus uolienų ir pargabenti jas į Žemę. Nusileidimo vieta numatyta tolimojoje Mėnulio pusėje. Be to, šis modulis taip pat gabens Prancūzijos, Italijos, Pakistano ir Švedijos prietaisų.
Rugsėjį Japonija bandys prisijungti prie Marso klubo ir pradės Marso palydovų tyrimo (MMX) misiją, kurios tikslas – ištirti raudonosios planetos palydovus Fobą ir Deimą. Kadangi šie dangaus kūnai per maži ir nepajėgia savo gravitacija orbitoje išlaikyti erdvėlaivio, MMX zondas skries „kvazipalydovine orbita“. 2025 m. jis turėtų nusileisti ant Fobo, paimti uolienų mėginių ir dešimtmečio pabaigoje sugrąžinti juos į Žemę.
