ScanpixDėl Rusijos agresijos Ukrainoje Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai reikalauja dar labiau stiprinti ginklavimąsi Europoje. „Turime išnaudoti visą mūsų žemyno pramoninį potencialą, kad pagerintume savo karinius pajėgumus“, – straipsnyje žinių portale „Politico“ rašė Annalena Baerbock, Stéphane’as Séjourné ir Radoslawas Sikorskis.
Nuolatiniam ginklavimuisi reikalingos įpareigojančios ilgalaikės sutartys su aiškiais grafikais, „tam tikros ambicijos“, tvirti finansiniai įsipareigojimai ir Europos vyriausybių pirkimo garantijos. 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidos gynybai esą galėtų būti „tik atspirties taškas“.
NATO 75-ųjų gyvavimo metinių proga vadinamojo Veimaro trikampio užsienio reikalų ministrai toliau rašė: „JAV ilgą laiką prisiėmė didesnę naštą nei likusios mūsų Aljanso šalys. Tačiau kolektyvinė gynyba yra mūsų bendros pastangos“. Atsižvelgiant į tai, Europos gynyba turi būti stiprinama, ir tai prisidės prie transatlantinio saugumo. JAV rinkimų metais daugelis NATO šalių baiminasi, kad karinė supergalybė Donaldo Trumpo pergalės atveju gali nusigręžti nuo savo įsipareigojimų Aljansui.
Turėdami omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje, ministrai patvirtino, kad NATO ir toliau turi aiškiai akcentuoti: „Kad Europa galėtų gyventi taikoje, Rusijos imperializmas turi būti sustabdytas.“ Pilkosios zonos ir nuolaidos V. Putinui esą būtų „naivu“, Kremliaus vadovas tai traktuotų tik kaip kvietimą agresyviai elgtis ir naudoti karinę jėgą.
NATO valstybių užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitikime Briuselyje aptars pasirengimą būsimam Aljanso viršūnių susitikimui. Ypač daug dėmesio bus skiriama klausimui, kaip dar labiau sustiprinti paramą Rusijos užpultai Ukrainai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, diplomantų duomenimis, yra pateikęs keletą pasiūlymų. Jie, be kita ko, numato, kad ateityje NATO misija perimtų ginklų tiekimo ir Ukrainos karių mokymų veiklos koordinavimą.
