Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 2 d.


KINIJA
Pentagonas: Kinijos branduolinis arsenalas iki 2035 metų padidės daugiau nei tris kartus
BNS
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka.

Kinijos branduolinis arsenalas iki 2035 metų greičiausiai patrigubės ir pasieks 1 500 kovinių galvučių, teigiama antradienį paskelbtoje Pentagono ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad šalies karinės oro pajėgos tampa vis modernesnės.

Vašingtonas įvardijo Pekiną kaip didžiausią iššūkį Jungtinėms Valstijoms, o metinėje ataskaitoje apie Kinijos kariuomenę pabrėžiamas branduolinių ir įprastinių pajėgų tobulėjimas.

„Gynybos departamento skaičiavimais, [Kinijos] operatyvinių branduolinių kovinių galvučių atsargos viršijo 400, – sakoma ataskaitoje. – Jei Kinija ir toliau taip plės branduolinę ginkluotę, iki 2035 metų ji greičiausiai turės apie 1 500 kovinių galvučių.“

Tačiau šis skaičius vis tiek smarkiai atsiliktų nuo JAV ir Rusijos arsenalų, kuriuose yra po kelis tūkstančius galvučių.

Ataskaitoje teigiama, kad Kinija „tikriausiai ketina kurti naujas branduolines kovines galvutes ir jų nešimo platformas, kurios savo efektyvumu, patikimumu ir (arba) išlikimo galimybėmis“ bent jau prilygtų kuriamoms Rusijos ir JAV.

Pentagono spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis antradienį sakė, kad padidėjęs Kinijos branduolinis arsenalas būtų nestabilumo šaltinis.

„Kuo daugiau branduolinių ginklų platinimo, tuo didesnį susirūpinimą tai kelia ir tuo labiau destabilizuoja regioną“, – žurnalistams sakė P. Ryderis.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Pekinas stengiasi modernizuoti savo balistinių raketų arsenalą ir 2021 metais bandymų metu paleido apie 135 jų – „daugiau nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus“, neskaitant per konfliktus paleistų raketų.

Kinija „kuria naujas tarpžemynines balistines raketas (ICBM), kurios gerokai padidins jos branduolinių raketų pajėgumus“, nurodoma ataskaitoje.

„Nauja norma“

Ataskaitoje taip pat sakoma, kad Pekino karinės oro pajėgos – trečios pagal dydį pasaulyje, turinčios daugiau kaip 2800 orlaivių – taip pat daro pažangą.

Jos „sparčiai vejasi Vakarų karines oro pajėgas ir toliau modernizuojasi, gaudamos šalyje pagamintų lėktuvų ir įvairių bepiločių orlaivių“.

„Ši tendencija palaipsniui mažina ilgalaikius ir reikšmingus JAV karinius techninius pranašumus... oro erdvėje“, – priduriama ataskaitoje.

Aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, kalbėdamas prieš ataskaitos paskelbimą, sakė, kad Kinijos karinės oro pajėgos „stengiasi... sparčiai daryti pažangą visuose frontuose“, įskaitant naudojamą įrangą, taip pat pilotus ir kitą personalą.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kaip Kinija naudoja savo karines pajėgas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ir teigiama, kad ji „imasi daugiau prievartos ir agresyvių veiksmų“.

„2021 ir 2022 metais [kinų] laivai ir orlaiviai demonstravo daug daugiau nesaugaus ir neprofesionalaus elgesio“, todėl kyla „didelio incidento ar nelaimingo atsitikimo“ rizika, teigiama ataskaitoje. Šį klausimą JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas iškėlė per neseniai įvykusį susitikimą su Kinijos kolega Wei Fenghe.

2021 metais kinų kariuomenė „suintensyvino provokacinius ir destabilizuojančius veiksmus“ aplink Taivaną – savarankišką demokratinę salą, kurią Kinija laiko savo teritorija.

Pekinas priešinasi bet kokiems diplomatiniams veiksmams, galintiems suteikti Taivanui teisėtumo, o į 2022 metais rugpjūčio mėnesį įvykusį JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą atsakė surengdamas didžiausias ir agresyviausias pratybas aplink salą nuo 1990-ųjų.

Vėliau abi šalys ėmėsi mažinti įtampą, tačiau minėtas gynybos pareigūnas teigė, kad nors Kinijos karinis aktyvumas aplink Taivaną sumažėjo, jis vis dar yra didesnis nei anksčiau.

Pareigūnas teigė, kad po N. Pelosi vizito Pekinas „nustato naują normą, kalbant apie karinio aktyvumo aplink Taivaną lygį“.

„Nors nematome, kad greitu laiku būtų surengta invazija, akivaizdu, kad toks padidėjęs... bauginimo ir prievartinės veiklos aplink Taivaną lygis“ kelia susirūpinimą, pridūrė jis.

2022 11 30 09:27
Spausdinti