ScanpixUkraina gavo naikintuvų ir detalių lėktuvams, kad sustiprintų savo oro pajėgas tęsiantis Rusijos invazijai, antradienį pranešė Pentagonas, bet atsisakė atskleisti perduotų orlaivių skaičių arba jų kilmę.
Savaite anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas pristatė 743 mln. eurų (800 mln. dolerių) vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą. Intensyvėjant kovoms Rytų Ukrainoje Vašingtonas, be kita ko, perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų.
Šis žingsnis rodo kintantį Vakarų požiūrį: iš pradžių buvo vengiama aprūpinti Ukrainą sunkiąja ginkluote, baiminantis, kad Rusija tokius veiksmus laikys tiesioginiu kišimusi į konfliktą.
Ukrainos pajėgos „šiuo metu turi daugiau naikintuvų negu turėjo prieš dvi savaites“, antradienį žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
„Nesigilinant, ką tiekia kitos šalys, jos [Ukrainos pajėgos] gavo papildomų platformų ir detalių, kad galėtų padidinti savo [aviacijos] parko dydį“, – pridūrė jis.
J. Kirby nesakė, kokių konkrečiai modelių lėktuvai buvo perduoti Ukrainos kariuomenei, jau kelias savaites desperatiškai prašiusiai papildomų orlaivių. Vis dėlto jis užsiminė, kad šie orlaiviai yra Rusijos gamybos.
„Kitos šalys, turinčios patirties su tokių tipų orlaiviais, turėjo galimybę padėti jiems [ukrainiečiams] gauti daugiau orlaivių ir užtikrinti, kad jie veiktų“, – pažymėjo J. Kirby.
Pentagono atstovas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos padėjo organizuoti kai kurių detalių siuntas, bet „netransportavo visų orlaivių“.
Kyjivas prašė partnerių Vakaruose parūpinti naikintuvų MiG-29, kuriuos ukrainiečių lakūnai moka valdyti ir kurių turi keletas Rytų Europos valstybių.
Tokių lėktuvų perdavimo iš Lenkijos galimybė buvo svarstoma kovo pradžioje, bet Jungtinės Valstijos tuomet pareiškė nepritariančios šiems planams, bijodamos, kad Rusija tai laikytų tiesioginiu NATO įsitraukimu į karą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
