ScanpixEuropos Sąjungos viršūnių susitikimas ketvirtadienį užsitęsė iki vėlumos, kilus dideliems nesutarimams dėl ES teisinės tvarkos ir energetikos, rytinėms narėms Lenkijai, Vengrijai ir Čekijai stojus prieš Briuselį.
Teisinės valstybės klausimas buvo ypač sunkus ir gali supurtyti pačius 27 narių bloko pamatus.
„Rytų“ ir „Vakarų“ nesutarimai tikriausiai tęsis ir penktadienį, lyderiams sugrįžus aptarinėti migracijos – klausimo, smarkiai supriešinusio europiečius, kai Vokietija 2015 metais atvėrė savo sienas nuo karo bėgantiems prieglobsčio prašytojams.
Lenkija ir vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.
Europos Komisija ir kai kurios narės, įskaitant Nyderlandus, Suomiją ir Belgiją, pareiškė, kad tokia pozicija žalinga ES sanglaudai ir yra teisinė priedanga Varšuvai, jai siekiant panaikinti teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.
Tačiau dėl Prancūzijos ir Vokietijos, spaudusių kalbėtis, o ne kovoti su Lenkija, autoriteto ginčo metu buvo išsaugota tam tikra ramybė.
Prieš pat viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel surengė dvišalius susitikimus su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
E. Macronas paragino M. Morawieckį „rasti sprendimą, atitinkantį mūsų principus ir bendras taisykles“, sakė vienas Eliziejaus rūmų pareigūnas.
Tuomet lyderiai surengė palyginti trumpą, dviejų valandų diskusiją šiuo klausimu. Ją pradėjo M. Morawieckis.
„Debatai vyko ramiai“, – sakė vienas ES pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Pasak jo, šie debatai „buvo žingsnis, turintis padėti nueiti prie sprendimų“.
Tačiau prieš tai keturias valandas ginčytasi dėl energetikos – iš pradžių pagrindiniu laikyto darbotvarkės klausimo.
Europa ieško būdų, kaip dorotis su pasauline energijos krize, laikantis savo ambicingos žaliosios politikos, kurią ES po dviejų savaičių pristatys per svarbią Jungtinių Tautų konferenciją klimato kaitos klausimais COP26.
Diplomatai sakė, kad Čekijos premjeras Andrejus Babišas, kurį rėmė Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas, atsisakė pasirašyti viršūnių susitikimo išvadas dėl energijos, norėdamas naujų formuluočių dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) – didžiausios pasaulyje taršos leidimų rinkos, kai pramonė moka už teisę teršti. A. Babišas šiai sistemai nepritaria.
Ir V. Orbanas, ir A. Babišas yra M. Morawieckio sąjungininkai, o Vengrija ir Lenkija yra susitarusios savo veto teise ginti viena kitą nuo bet kokių ES bandymų jas nubausti.
Šių dviejų ginčų sukelta trintis apkartino ES viršūnių susitikimą – tikriausiai paskutinį A. Merkel, perduosiančiai valdžią po rugsėjo rinkimų, kuriuose ji nedalyvavo, formuojamai naujai vyriausybei.
Vis dėlto bendra lyderių nuotrauka – padaryta laikantis socialinio atstumo – pademonstravo vienybę, palikdama nesutarimus už uždarų durų.
Scanpix„Raudona linija“
Atvykęs į derybas Belgijos premjeras Alexanderas De Croo, turėdamas galvoje Lenkijos poziciją dėl bloko teisinės tvarkos, sakė, jog „labai aišku, kad peržengta raudona linija“.
„Ši diskusija išties esminė Europai“, – sakė jis.
Olandijos premjeras Markas Rutte ir Suomijos premjerė Sanna Marin teigė, kad atėjo laikas su Varšuva kalbėtis „griežtai“.
Jie ir keli kiti lyderiai sakė, kad Briuselis neturėtų išmokėti Lenkijai labai reikalingų 36 mlrd. eurų iš bloko atsigavimo po pandemijos fondo, kol šis klausimas nebus išspręstas.
Kai kas tvirtino, kad visi ES biudžeto pinigai Varšuvai turėtų būti susieti su dar nenaudotu mechanizmu, numatančiu, kad išmokos šalims narėms priklauso nuo to, kaip jos laikosi teisinės valstybės principo.
Vienas ES diplomatas įspėjo, kad Europos Komisija rengia šį mechanizmą ir kad „artėja lemiama akimirka“ Varšuvai.
Apdairi A. Merkel
Atvykęs į viršūnių susitikimą M. Morawieckis niekaip nepademonstravo, kad būtų linkęs nusileisti.
Nors sakė esąs „pasirengęs dialogui“, jis įspėjo: „Neveiksime spaudžiami šantažo.“
V. Orbanas išreiškė visišką paramą M. Morawieckiui ir pareiškė, kad spaudimas Lenkijai yra „raganų medžioklė“.
A. Merkel, per 16 savo dalyvavimo ES viršūnių susitikimuose metų visuomet ragindavusi veikti apdairiai, sakė nenorinti, kad ginčas su Lenkija persikeltų į Europos Teisingumo Teismą (ETT).
„Virtinė teisinių ginčų Europos Teisingumo Teisme nėra problemos, kaip galima taikyti teisinės valstybės principą, sprendimas“, – sakė ji.Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
