Kodėl iš įtakingo posto buvo patraukta kazachų „tautos tėvo“ vyriausioji dukra?
Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo kadencija turėjo baigtis pavasarį, tačiau pasitraukti iš pareigų jis nusprendė pernai, sukakus 30 metų, kai šį postą „jam suteikė liaudis“. Pirmasis ir vienintelis šalies vadovas spėjo užsitikrinti valdžios tęstinumą: 2010 m. jam buvo suteiktas konstitucinis „tautos tėvo“ statusas, be kitų jam bei jo šeimos nariams tenkančių privilegijų, garantuojantis ir imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. 2018 m. N. Nazarbajevas iki gyvos galvos buvo paskirtas šalies saugumo tarybos vadovu ir įgijo teisę kontroliuoti visas specialiąsias tarnybas, jis vis dar yra valdančiosios Kazachstano partijos „Nur Otan“ pirmininkas.
Jo įpėdiniu, kaip numatyta šalies konstitucijoje, tapo aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas Kasymas Žomartas Tokajevas. Buvęs užsienio reikalų ministras ir premjeras laikomas itin lojaliu pirmtakui. Balandį jis išrinktas antruoju Kazachstano prezidentu. Senato pirmininko poste K. Ž. Tokajevą pakeitė vyriausioji N. Nazarbajevo dukra Dariga Nazarbajeva. 57-erių politikė buvo laikoma antrąja eilėje į šalies vadovo postą ir dar vienu N. Nazarbajevo valdžios tęstinumo įrodymu.
Tačiau gegužę ji prezidento dekretu buvo pašalinta iš pareigų ir pakeista K. Ž. Tokajevui lojaliu jaunuoju technokratu Maulenu Ašimbajevu, prieš tai ėjusiu jo padėjėjo ir Senato nario pareigas. Tiek šalyje, tiek už jos ribų pokyčiai įžiebė kalbas apie bręstančią kovą dėl valdžios – esą dabartinis prezidentas nusprendė pasinaudoti šalies ekonomikos, priklausomos nuo naftos eksporto, nuosmukiu ir įtvirtinti savo valdymą.