Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 29 d.


PIETŲ AMERIKA
Peru gyventojai vėl reikalauja prezidentės D. Boluarte atsistatydinimo
BNS
Scanpix
Protestai Peru.

Po dviejų savaičių pauzės trečiadienį Peru gyventojai vėl išėjo į gatves ir visoje šalyje blokavo kelius, siekdami, kad atsistatydintų prezidentė Dina Boluarte, kuri gruodį pakeitė nušalintą savo pirmtaką.

Protestuotojai akmenimis ir degančiomis padangomis užtvėrė svarbiausius kelius pietiniuose Puno, Kusko, Apurimako ir Arekipos regionuose, taip pat centrinėje Peru dalyje esančiame Chunine, reikalaudami, kad D. Boluarte atsistatydintų.

Šalies sostinėje Limoje policija ašarinėmis dujomis išvaikė dešimtis protestuotojų, bandžiusių pasiekti Kongresą, buvo sužeista žurnalistų.

Tuo tarpu Arekipoje pareigūnai tramdė šimtus demonstrantų ašarinėmis dujomis.

Praėjusio mėnesio pradžioje D. Boluarte tapo pirmąja Pietų Amerikos šalies prezidente moterimi po to, kai Pedro Castillo sulaukė apkaltos ir buvo suimtas, pabandęs paleisti Kongresą ir valdyti dekretu.

P. Castillo, kairiųjų pažiūrų buvęs kaimo mokyklos mokytojas, šiai politinio nestabilumo kamuojamai Pietų Amerikos valstybei vadovavo tik pusantrų metų.

Trumpą jo valdymo laikotarpį lydėjo kova dėl valdžios su opozicijos dominuojamu Kongresu ir šeši tyrimai jo ir jo šeimos atžvilgiu, daugiausiai dėl korupcijos.

Jo nušalinimas nuo pareigų sukėlė protestus visoje šalyje, o Peru teisių ombudsmenas pranešė, kad per susirėmimus žuvo 22 žmonės ir daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

D. Boluarte vyriausybė visoje šalyje paskelbė 30 dienų nepaprastąją padėtį, o taip pat ji mėgino sušvelninti neramumus bandydama paankstinti rinkimus.

Šventiniu laikotarpiu protestai nuslopo, tačiau trečiadienį žmonės vėl ėmė rengti naujas demonstracijas.

„Vėlavimas, skausmas, ekonominiai nuostoliai“

„Yra dešimt blokadų, daugiausiai Puno apylinkėse“, – teigė vyriausybės atstovas Alberto Otarola žurnalistams Limoje, kur įkurtas krizių centras.

Peru teisių ombudsmenas pridūrė, kad paveiktos 30 iš 195 šalies provincijų.

Trečiadienį atsargumo sumetimais neribotam laikui buvo sustabdytas traukinių eismas tarp Kusko miesto ir garsiosios inkų citadelės Maču Pikču, teigiama geležinkelio operatoriaus „PeruRail“ išplatintame pranešime.

Policijos teigimu, šis žingsnis buvo žengtas po to, kai iš šios vietos buvo evakuoti apie 2 000 turistų.

„Oro uostai veikia normaliai“, – pridūrė A. Otarola.

Per pirmąją protestų bangą tūkstančiai turistų kelioms dienoms buvo įstrigę Maču Pikču ir ir Kuske dėl kelių, geležinkelių ir oro uostų blokadų.

Viešosios paskirties pastatus ir oro uostus, kuriuose manoma, kad bus protestuotojų, saugo policija ir kariai, dislokuoti įvedus nepaprastąją padėtį.

Interviu radijo tinklui RPP naujai paskirtas gynybos ministras Jorge Chavezas teigė, kad protestuose dalyvavo „infiltruoti asmenys su teroristine biografija“.

Valdžios institucijos apkaltino asmenis, susijusius su uždrausta partizanų grupuote „Sendero Luminoso“ („Švytintis kelias“), kuri 1980–2000 metais sėjo terorą Peru, dėl demonstracijų kurstymo.

Tačiau protestuotojai tokius kaltinimus atmeta.

„Kodėl vadinate mane teroristu, jei vienintelis dalykas, kurį aš darau, yra tai, kad pakeliu balsą protestuodamas“, – rašoma viename iš protestuotojų plakatų Arekipoje.

Trečiadienį D. Boluarte iš šalies sostinės kreipėsi į protestuotojus ir paragino nutraukti protestus, kuriuos ji kaltino dėl „vėlavimo, skausmo, ekonominių nuostolių“, ir paragino siekti „taikos, ramybės, vienybės, kad būtų skatinamas tėvynės vystymasis“.

Kalnuotame Apurimako regione protestų lyderis Milanas Knezvichius pažadėjo, kad protestai bus tęsiami.

„Niekas nenorės su ja kalbėtis. Kol D. Boluarte neatsistatydins, tol tai tęsis“, – radijui „Exitosa“ sakė jis.

Naujoji vyriausybė sutiko perkelti 2026-aisiais numatytus rinkimus į kitų metų balandį, tačiau daugelis nori, kad balsavimas įvyktų dar anksčiau.

2023 01 05 13:38
Spausdinti