ScanpixNaujausia NATO valstybė narė Švedija ilgą laiką galvojo, kad, jei teks gintis nuo priešų, tai daryti teks pačiai, dėl to šalies gynyba nebuvo palikta vien karininkų rankose, o savo pareigas žinojo ir civiliai. Įsiliejus į Aljanso gretas, šias pamokas švedai gali perduoti ir kitoms valstybėms narėms. „Ši vyriausybė mano, kad civilinė gynyba yra neatskiriama bendros gynybos ir būtina atgrasymo dalis“, – Hudsono instituto renginyje Vašingtone (JAV) teigė Carlas Oskaras Bohlinas, Švedijos civilinės gynybos ministras.
Kaip Švedija supranta civilinę gynybą?
Kaip rašoma Švedijos vyriausybės portale, „visuotinė Švedijos gynyba apima visą visuomenę. Visuotinė gynyba yra veikla, kurios reikia Švedijai pasirengti karui ir kurią sudaro dvi veiklos sritys – karinė gynyba ir civilinė gynyba.“ Nors pirmiausias šios visuotinės gynybos principas yra atgrasymas (gerai veikianti visuotinė gynyba atgraso potencialius priešininkus nuo ketinimų pulti Švediją), šalis turi būti nuolatos pasiruošusi atremti bet kokią grėsmę.
Pagal nuo 2017 m. kurtą strategiją civilinė gynyba per atskirų asmenų, vyriausybinių įstaigų, savivaldybių, regionų, privačių bendrovių ir nevyriausybinių organizacijų pasirengimą stiprina Švedijos atsparumą, remia karinę gynybą. Anot Švedijos vyriausybės, ji reikalinga norint užtikrinti, kad „visuomenė galėtų toliau funkcionuoti net ir esant labai nepalankioms sąlygoms ir galiausiai kilus karui“. Tai apima civilių gyventojų apsaugą ir būtiniausių prekių ir paslaugų tiekimo tęstinumą.
