Karo Ukrainoje pamokos ir kiek ilgai Lietuva bei kiti Rusijos kaimynai galės džiaugtis nusilpusia Maskvos karine galia – IQ biuro Briuselyje vadovo Evaldo Labanausko pokalbis su buvusiu ilgamečiu JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnu, dabartiniu Templetono bendradarbiu Užsienio politikos tyrimų institute (FPRI) Philipu Wasielewskiu.
– Kremliaus agresija prieš Ukrainą buvo šokas Lietuvos ir kitų Rusijos kaimynių visuomenėms. Daugelis klausė, o jeigu būtų užpulta mūsų šalis? Žinoma, mes esame NATO, tačiau daugelis tiek ekspertų, tiek politikų vis tiek netikėjo, kad Vladimiras Putinas pradės karą prieš Ukrainą. Tai buvo beprotybė, bet tai reiškia, kad jis taip pat beprotiškai galėjo pasielgti ir su Baltijos valstybėmis. Hipotetiškai, kaip susiklostytų situacija, jei Rusijos kariuomenė 2022 m. vasario 24-osios paryčiais būtų užpuolusi Baltijos šalis?
– Kadangi taip nenutiko, gera žinia ta, kad tam tikrą laiką esate saugūs, nes tos 120 bataliono kovinių grupių daugiau nebeegzistuoja. Baltijos valstybės turėtų labai labai padėkoti ukrainiečiams už tai, kad Rusijos armijos nebėra.
Jei vis dėlto norėtume sugrįžti laiku ir iškelti hipotezę, kad vietoj Ukrainos Rusija nusprendė užpulti Baltijos valstybes, turime nepamiršti, kad rusams pavyko užimti dideles teritorijas. Tai pavyko padaryti dėl dviejų priežasčių: pirmoji – ukrainiečiai per vėlai pradėjo mobilizaciją. Jie nepakankamai rimtai žiūrėjo į įspėjimus. Suprantu, kad tai nebuvo lengva. Izraelis su šia problema susidūrė daug metų, t. y. mobilizacija smarkiai atsiliepia ekonomikai, o jei priešas atsitraukia, tada randasi „verkiančio vilko“ sindromas kalbant apie kitas mobilizacijas (kai įrodžius prognozuotojo kaltę dėl klaidingų pavojaus signalų imama mažiau laikytis vertingos prognozuotojo rekomendacijos – IQ past.). Vis dėlto manau, kad matydami pasienyje sukauptų Rusijos pajėgų dydį ukrainiečiai galėjo imtis rimtesnių veiksmų ir mobilizuotis anksčiau. Tai Rusijai išėjo į naudą.