Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas antradienį paskelbė nepaprastąją karo padėtį, sakydamas, kad ši priemonė būtina siekiant apsaugoti šalį nuo „komunistinių jėgų“.
„Siekiant apsaugoti liberalią Pietų Korėją nuo Šiaurės Korėjos komunistinių jėgų keliamos grėsmės ir pašalinti antivalstybinius elementus, (...) skelbiu nepaprastąją karo padėtį“, – sakė prezidentas tiesiogiai per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.
Jis apkaltino opoziciją simpatizuojant Šiaurės Korėjai ir antivalstybine veikla paralyžiuojant valdžią.
„Nepaisydama žmonių pragyvenimo šaltinių, opozicinė partija paralyžiavo valdymą vien dėl apkaltos, specialių tyrimų ir savo lyderio apsaugojimo nuo teisingumo“, – pridūrė Yoon Suk-yeolas.
Antradienį Pietų Korėjoje įvedus karo padėtį, uždrausta bet kokia politinė veikla, o visą žiniasklaidą stebės vyriausybė, pareiškime teigė karinės padėties vadas Park An-su.
„Visa politinė veikla, įskaitant Nacionalinės asamblėjos, vietos tarybų, partijų ir politinių asociacijų veiklą, taip pat susirinkimus ir demonstracijas, yra griežtai draudžiama, – sakė jis. – Visą žiniasklaidą ir leidinius kontroliuoja Karo padėties vadovybė.“
Tiesiogiai transliuotuose televizijos filmuotuose kadruose buvo matyti ant pastato Seule stogo besileidžiantys sraigtasparniai.
Pietų Korėjos Nacionalinė asamblėja vėliau trečiadienį didele balsų dauguma blokavo prezidento paskelbtą karo padėtį.
„Iš 190 dalyvavusių, 190 balsavus už, skelbiu, kad rezoliucija, kuria raginama atšaukti nepaprastąją karo padėtį, priimta“, – sakė Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Woo Won-shikas.
Nacionalinėje asamblėjoje yra 300 vietų.
Pietų korėjiečių kariuomenės pareigūnai teigė, kad karo padėtis galios tol, kol ją atšauks prezidentas Yoon Suk-yeolas, nepaisant to, kad trečiadienį parlamentas didele balsų persvara ją užblokavo.
Pietų Korėjos kariškiai sakė, kad karo padėtis „galios tol, kol prezidentas ją atšauks“, skelbia vietos transliuotojas YTN ir kita vietos žiniasklaida.
Ragina protestuoti
Nuo pat atėjimo į valdžią 2022 metais Yoon Suk-yeolui sunkiai sekėsi įgyvendinti savo darbotvarkę opozicijos kontroliuojamame parlamente.
Šis netikėtas sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai Yoon Suk-yeolo Liaudies jėgos partija ir pagrindinė opozicinė Demokratų partija toliau ginčijasi dėl kitų metų biudžeto įstatymo projekto. Praėjusią savaitę opozicijos įstatymų leidėjai parlamento komitete patvirtino gerokai sumažintą biudžeto planą.
Opozicija atėmė maždaug 4,1 trln. vonų (2,67 mlrd. eurų) iš Yoon Suk-yeolo pasiūlyto 677 trln. vonų biudžeto plano, sumažindama vyriausybės rezervo fondą ir prezidentūros, prokuratūros, policijos bei valstybinės audito agentūros veiklos biudžetus.
„Mūsų Nacionalinė Asamblėja tapo nusikaltėlių prieglobsčiu, įstatymų leidžiamosios diktatūros, siekiančios paralyžiuoti teisminę ir administracinę sistemas ir nuversti mūsų liberalią demokratinę santvarką, lopšiu“, – sakė Yoon Suk-yeolas.
Pietų Korėjos opozicijos lyderis Lee Jae-myungas pasmerkė naujai įvestą karo padėtį kaip neteisėtą ir paragino visuomenę protestuoti prie parlamento.
„Prezidento Yoon Suk-yeolo neteisėtai įvesta karo padėtis negalioja“, – tiesioginės transliacijos metu sakė Lee Jae-myungas, kuris 2022 metų rinkimuose nedidele persvara pralaimėjo Yoon Suk-yeolui.
„Prašome dabar ateiti prie Nacionalinės Asamblėjos. Aš taip pat ten einu“, – pridūrė jis, ragindamas piliečius prisijungti prie jo ir pasipriešinti karo padėčiai.
Nacionalinė Asamblėja uždaryta
Yoon Suk-yeolas apkaltino opozicijos įstatymų leidėjus, kad šie sumažino „visus pagrindinius biudžetus, būtinus pagrindinėms šalies funkcijoms, pavyzdžiui, kovai su nusikaltimais, susijusiais su narkotikais, ir visuomenės saugumui palaikyti (...) ir taip pavertė šalį narkotikų rojumi ir sukėlė chaosą viešojo saugumo srityje“.
Prezidentas, buvęs prokuroras, savo opoziciją, turinčią daugumą 300 narių parlamente, pavadino „antivalstybinėmis jėgomis, siekiančiomis nuversti režimą“, o savo sprendimą – neišvengiamu.
Yoon Suk-yeolas apibūdino karo padėties įvedimą kaip „neišvengiamą siekiant užtikrinti liberalios Pietų Korėjos tęstinumą“ ir pridūrė, kad tai neturės įtakos šalies užsienio politikai.
„Atkursiu šalyje normalią padėtį, kuo greičiau atsikratydamas antivalstybinių jėgų“, – pabrėžė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos, išskyrus tai, kad galioja karo padėtis.
„Pietų Korėja yra ant žlugimo ribos, o Nacionalinė Asamblėja veikia kaip monstras, siekiantis sugriauti liberaliąją demokratiją“, – sakė jis.
Pasak „Yonhap“, įėjimas į Nacionalinę Asamblėją buvo užblokuotas, parlamentarams uždrausta įeiti į pastatą. Šimtai žmonių susirinko prie Pietų Korėjos parlamento protestuoti prieš įvestą karo padėtį, matyti iš tiesioginės transliacijos.
„Atidarykite vartus, prašau. Jūsų darbas – saugoti Nacionalinę Asamblėją. Kodėl tuščiai stovite, kai parlamento nariai trypiami?“ – šaukė vidutinio amžiaus vyras vartus saugojusiai policininkų grupei.
Nepaprastoji karo padėtis įvesta po to, kai naujausios „Gallup“ apklausos duomenimis, praėjusią savaitę Yoon Suk-yeolo reitingai sumažėjo iki 19 proc., daugeliui išreiškus nepasitenkinimą nepasitenkinimą dėl to, kaip jis sprendžia su ekonomika susijusius klausimus ir dėl skandalų, susijusių su pirmąja ponia Kim Keon-hee.
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad atidžiai stebi padėtį JAV sąjungininkėje.
„Administracija palaiko ryšius su Korėjos Respublikos vyriausybe ir atidžiai stebi padėtį“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai, pavartodamas oficialų Korėjos Respublikos, kurioje dislokuota tūkstančiai JAV karių, pavadinimą.