ES TarybaStrigę 18-asis ES sankcijų Rusijai paketas, sankcijos prieš prorusiško Gruzijos režimo atstovus ar derybų dėl Ukrainos narystės procesas – tai vis rimčiau verčia galvoti apie ES sprendimų priėmimo proceso pakeitimus, o Lietuvą – apie veto tam tikrais klausimais atsisakymą.
Antradienį vykstančioje ES užsienio reikalų taryboje vėl atsidurta aklagatvyje.
„Visi labai tikėjosi, kad šiandien bus priimtas sprendimas (dėl 18-ojo sankcijų paketo Rusijai – red. past.), bet vis dar esame užstrigę, – antradienio vidurdienį žurnalistams kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. – Tikimės, kad tai įvyks arba šiandien vėlai vakare, arba rytoj, nes vyksta derinimai tarp Slovakijos ir Europos Komisijos.“
Nors 18-asis sankcijų paketas buvo pateiktas dar birželio pradžioje ir tuomet ES pirmininkavusi Lenkija tikėjosi, kad jis netrukus bus priimtas, tačiau šį kartą ne Vengrija, o Slovakija, kurios premjeras Robertas Fico šventė „den pobedy“ Maskvoje, blokuoja naują ES sankcijų paketą, nes siekia išimčių ir nuolaidų dėl naujo Komisijos pasiūlymo uždrausti pirkti rusiškus energetinius išteklius.
„Iš tiesų tai sunkiai suprantama, kai yra alternatyvos: Europos Komisija pateikė pasiūlymą pilnai atsisakyti importo iš Rusijos įsitikinusi, kad yra dujotiekiai, yra suskystintų dujų terminalai, yra naftotiekiai. Yra visi ES pajėgumai atsisakyti“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras bei pridūrė, kad pateikė kitą argumentą: jog Donaldas Trumpas planuoja antrines sankcijas šalims, kurios tęs naftos ir naftos produktų pirkimą iš Rusijos po 50 dienų. Tačiau ir tai nesuveikė: „Šiandien buvo daug kartėlio ir nusivylimo aplink stalą.“
„Tai rodo ES silpnumą, tai rodo atskirų valstybių egoizmą“, – apibendrino K. Budrys. Pasak jo, tokia žalinga praktika veikia prieš mūsų visų saugumo interesus.
Malta taip pat blokavo minimą sankcijų paketą, bet vis dėlto pavyko susitarti dėl rusiškos naftos kainų „lubų“ nustatymo lankstumo.
Sankcijų Gruzijos valdžios atstovams, kurie prisidėjo prie opozicijos persekiojimo, protestų malšinimo, klausimas – taip pat blokuojamas.
„Turime dvi valstybes, kurioms ne motais, kas vyksta žmogaus teisių srityje valstybėje kandidatėje“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Atsakydamas į IQ klausimą dėl ES solidarumo principo egzistencijos, jis teigė, kad vis rimčiau svarstomi galimų rimtų pokyčių variantai – nuo kai kurių valstybių narių suspendavimo iki sprendimų priėmimo reformos.
„Dalis atsakymo ir ką valstybės narės siūlo – peržiūrėti sprendimų priėmimo tvarką. T.y. nuo vienbalsiškumo judėti link kvalifikuotos balsų daugumos atskirais klausimais, – kalbėjo K. Budrys. – Kaip tai galėtų atrodyti Lietuvos interesų atžvilgiu – mes turime turėti rimtą diskusiją pas save viduje. Kiek tai mums būtų priimtina. Ar kiekvieną kartą blokuojant plėtrą, sankcijas ar kitus veiksmus, mes jau esame pribrendę atsisakyti savo, galbūt, kažkada, kritiniu atveju labai svarbaus veto? Mes turime padiskutuoti ir aš tai inicijuosiu grįžęs.“
