ScanpixTurkija rengiasi pirmajam šalies istorijoje papildomam prezidento rinkimų turui – dramatiškai nakčiai pasiekus kulminaciją, paaiškėjo, kad dabartinis šalies lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas aplenkė savo pasaulietinį varžovą, bet pirmajame ture pergalės neužsitikrino.
Netrukus po vidurnakčio pasirodęs prieš šalininkų jūrą, R. T. Erdoganas atrodė triumfuojantis. Jis paskelbė esąs pasirengęs vadovauti šaliai dar penkerius metus.
Beveik išsamūs svarbiausių Turkijos rinkimų nuo Osmanų imperijos eros laikų rezultatai parodė, kad nuo 2003-ųjų valdančiam ir daugiau nei tuziną nacionalinių balsavimų laimėjusiam politikui pritrūko labai nedaug iki 50 proc. balsų slenksčio, reikalingo pergalei.
„Nuoširdžiai tikiu, kad per ateinančius penkerius metus ir toliau tarnausime savo žmonėms“, – susirinkusiai miniai sakė 69-erių lyderis.
Jis taip pat teigė, kad jo islamiška valdančioji partija ir jos ultranacionalistiniai sąjungininkai gavo aiškią daugumą parlamente.
Valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ duomenimis, R. T. Erdoganas surinko 49,3 proc. balsų.
Opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu atsiliko su 45 proc. balsų. Po to, kai vėlyvosios priešrinkiminės apklausos rodė, kad jis pirmauja, tai buvo nuviliantis rezultatas.
Pirmasis Turkijos prezidento rinkimų papildomas turas per visą šios daugiausia musulmoniškos, bet oficialiai pasaulietinės valstybės 100 metų istoriją įvyks gegužės 28-ąją.
K. Kilicdaroglu stovykla iš pradžių užginčijo balsų skaičiavimą ir teigė pirmaujanti.
Tačiau anksti pirmadienį susitikęs su žurnalistais 74-erių vyras atrodė šiek tiek nusiminęs ir pripažino, kad antrasis rinkimų turas atrodo neišvengiamas.
„Jei mūsų tauta sako, kad reikia antrojo turo, mes būtinai laimėsime antrajame ture, – sakė jis. – Pokyčių noras visuomenėje yra didesnis nei 50 procentų.“
Dėl investuotojų nusivylimo, kad R. T. Erdogano netradicinės ekonomikos era gali nesibaigti, dolerio ir euro atžvilgiu smuko lira.
Rinkimų svarba
Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas balsavime, tapusiame referendumu dėl ilgiausiai šiuolaikinę Turkiją valdančio lyderio ir jo islamiškų šaknų turinčios partijos, pasiekė beveik 90 procentų.
R. T. Erdoganas 85 mln. gyventojų turinčiai šaliai vadovavo per vieną iš labiausiai permainingų ir didžiausią visuomenės susiskaldymą sukėlusių laikotarpių.
Jo metu Turkija tapo galinga karine ir geopolitine jėga, atliekančia svarbų vaidmenį įvairiuose konfliktuose nuo Sirijos iki Ukrainos.
Dėl šios NATO narės įtakos tiek Europoje, tiek Artimuosiuose Rytuose rinkimų rezultatai yra tokie pat svarbūs tiek Vašingtonui ir Briuseliui, tiek Damaskui ir Maskvai.
Konservatyviojoje Turkijoje, kuri R. T. Erdogano valdymo laikotarpiu išgyveno plėtros pakilimą, netrūksta palaikymo šiam ilgaamžiui vadovui.
Religingesni rinkėjai taip pat dėkingi už jo sprendimą panaikinti pasaulietinių laikų apribojimus galvos apdangalams ir įkurti daugiau islamo mokyklų.
„Svarbiausia, kad nedalintume Turkijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stambulo rinkėjas Recepas Turktanas po to, kai atidavė savo balsą.
„Mes atliksime savo pareigą. Aš sakau, eikime toliau su Erdoganu“, – pridūrė 67 metų vyras.
„Mes visi pasiilgome demokratijos“
Tačiau po pirmojo valdžioje praleisto R. T. Erdogano dešimtmečio, per kurį atsigavo šalies ekonomika ir atšilo santykiai su Europa, sekė antrasis dešimtmetis, kupinas socialinių ir politinių neramumų.
Po nepavykusio 2016-ųjų bandymo įvykdyti perversmą jis ėmėsi griežto atsako, sukausčiusio Turkijos visuomenę ir sukėlusio vis didesnį diskomfortą Vakarų partneriams.
K. Kilicdaroglu ir jo šešių partijų opozicinio aljanso iškilimas suteikia užsienio sąjungininkams ir Turkijos rinkėjams aiškią alternatyvą.
Iki po dviejų savaičių vyksiančio antrojo rinkimų turo R. T. Erdoganas turėtų laiko persigrupuoti ir pakeisti diskusijų kryptį. Tačiau jį vis tiek persekiotų sunkiausia Turkijos ekonominė krizė nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio.
Daugelį vis dar persekioja ir nerimas, kurį sukėlė vangus vyriausybės atsakas į vasarį įvykusį žemės drebėjimą, nusinešusį daugiau kaip 50 000 gyvybių.
„Mes visi pasiilgome demokratijos“, – sakė K. Kilicdaroglu po balsavimo sostinėje Ankaroje.
Prieš rinkimus atliktos apklausos pranašavo jo pergalę jaunimo – beveik 10 proc. rinkėjų kontingento – gretose santykiu du prie vieno.
R. T. Erdoganas „gali pasistatyti tiek tankų ir ginklų, kiek tik nori, bet aš to negerbiu, kol mano kišenėje nėra nė cento“, sakė universiteto studentas Kivancas Dalas.
Lemiamas faktorius
Tačiau kiti nepalaužiamai tiki žmogumi, kuris nutraukė pusę šimtmečio trukusį korupcijos persmelktą pasaulietinį valdymą.
Darželio auklėtoja Deniz Aydemir suabejojo, kaip Turkiją galėtų valdyti šešių partijų koalicija – tai buvo mėgstama R. T. Erdogano puolimo linija rinkimų kampanijos metu.
„Taip, kainos didelės... bet bent jau yra gerovė“, – sakė 46-erių moteris.
Artėjant rinkimų dienai, R. T. Erdogano kampanija savo argumentus vis labiau kreipė į pagrindinius rėmėjus.
Jis pavadino opoziciją už LGBT pasisakančia lobistine organizacija, kuri vykdo neteisėtų kurdų kovotojų nurodymus ir kurią finansuoja Vakarai.
R. T. Erdoganas į savo pusę taip pat bandė palenkti valstybinio sektoriaus darbuotojus, likus keliems mėnesiams iki balsavimo gerokai padidindamas jiems atlyginimus.
Daug dėmesio dabar bus skiriama mažai žinomam nepriklausomam kandidatui, kuris, surinkęs penkis procentus balsų, tapo daug įtakos turėsiančiu faktoriumi dviejų varžovų kovoje dėl valdžios.
Sinanas Oganas buvo pašalintas iš ultranacionalistų partijos, kuri vėliau suvienijo jėgas su R. T. Erdoganu ir įsitraukė į kampaniją likus keliems mėnesiams iki balsavimo.
„Mes nesakysime, ar palaikysime vieną ar kitą kandidatą, – sekmadienį sakė S. Oganas. – Konsultuosimės su jų atstovais ir tada nuspręsime.“
