UnsplashPraėjus dvejiems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, svarbiausių Kyjivo sąjungininkių balsai Vakaruose kinta. JAV kelis mėnesius nesugeba patvirtinti pagalbos paketo; prezidentas Joe Bidenas jau pakeitė retoriką iš „remsime tiek, kiek reikės“ į „tiek, kiek galėsime“. Europa bando pati užkamšyti JAV paliekamas skyles, bet sekasi sunkiai. Rytų ir Šiaurės Europa baiminasi karo plitimo. O ką mano pati Europos visuomenė?
Į šį klausimą bandė atsakyti tarptautinio analitikos centro Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) tyrėjai Markas Leonardas ir Ivanas Krastevas, praėjusių metų pabaigoje atlikę visuomenės apklausas 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Rezultatai pernelyg nenustebino. „Ir [Vladimiras] Putinas, ir [Donaldas] Trumpas privertė europiečius peržiūrėti kai kurias kertines nuostatas, kurios kito nuo karo pradžios“, – kalbėjo M. Leonardas „Carnegie“ kovo 26 d. surengtoje diskusijoje.
12-oje ES valstybių dėl karo baigties tvyro pesimizmas – 37 proc. apklaustųjų mano, jog karas baigis kokiu nors kompromisiniu Rusijos ir Ukrainos susitarimu. Rusijos pergalę realesne mato dvigubai daugiau apklaustųjų (20 proc.) nei Ukrainos (10 proc.).
31 proc. 12 apklaustų valstybių gyventojų labai pritaria paramai Ukrainai, kol ši atsiims visas teritorijas. 41 proc. apklaustųjų teigė, kad ES geriau spaustų Kyjivą siekti susitarimo su Maskva. Paramą Ukrainai tvirtai palaikančių daugiausia yra Švedijoje (50 proc.), Portugalijoje (48 proc.) ir Lenkijoje (47 proc.). Palaikančiųjų susitarimo variantą – Vengrijoje (64 proc.), Graikijoje (59 proc.) ir Italijoje (52 proc.).
