ScanpixPolitinio nenugalimumo aura, apgaubusi Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni, sudužo po triuškinančio pralaimėjimo pirmadienį įvykusiame referendume dėl teismų reformos.
Kaip rašo „Politico“, nesėkmingi balsavimo rezultatai yra pirmasis didelis G. Meloni kadencijos žingsnis šaliai, įvykęs tuo metu, kai atrodė, kad ji visiškai kontroliuoja tiek Romą, tiek Briuselį. 54 proc. „ne“ balsų ne tik sustabdė jos teisėkūros darbotvarkę, bet ir įkvėpė susiskaldžiusią opoziciją, kuri dabar tiki, kad ministrę pirmininkę galima nuversti per kitąmet numatytus visuotinius rinkimus.
Atmetimo mastą pabrėžė netikėtai didelis 59 proc. rinkėjų aktyvumas, kuris, kaip praneša „Politico“, interpretuojamas kaip platesnis nepasitikėjimo vyriausybe balsas. G. Meloni patyrė didelių nuostolių didžiausiuose Italijos miestuose: „prieš“ balsų skaičius Romoje siekė 57 proc., o Neapolyje – net 71 proc. Rezultatas sukėlė spontaniškus šventimus ir protestus; Neapolyje prokurorai ir teisėjai, kaip pranešama, susirinko dainuoti antifašistinę himną „Bella Ciao“, o aktyvistai Romoje žygiavo per Piazza del Popolo aikštę, reikalaudami G. Meloni atsistatydinimo.
Konflikto centre buvo rizikingas bandymas pertvarkyti teismų sistemą, kurią G. Meloni ir jos sąjungininkai apkaltino „kairiojo sparno šališkumu“. Siūlomomis reformomis siekta atskirti teisėjų ir prokurorų karjeros kelius – žingsnis, kurį vyriausybė pateikė kaip būtiną sistemos pataisą, kurioje „politizuotos frakcijos“ blokuoja pagrindines politikos kryptis.
Retorika prieš balsavimą buvo ypač aštri: teisingumo ministras Carlo Nordio prokurorus pavadino „lygiagrečia mafija“, o pati G. Meloni įspėjo, kad balsavimas „prieš“ lems „imigrantų, prievartautojų, pedofilų ir narkotikų prekiautojų“ paleidimą.
Tačiau „Politico“ pažymi, kad opozicija sėkmingai pateikė šiuos techninius pakeitimus kaip siekį užgrobti valdžią, siekiant susilpninti teismų nepriklausomybę – šis naratyvas sulaukė daugumos rinkėjų pritarimo.
Dėl šių pasekmių G. Meloni platesni siekiai, įskaitant planus dėl tiesioginiais rinkimais renkamų premjerų su fiksuota kadencija, atrodo vis trapesni. Priešininkai nedelsdami pasinaudojo jos pastebima silpnybe. Buvęs premjeras Matteo Renzi „Politico“ sakė, kad G. Meloni dabar iš esmės yra „šluba antis“, o Demokratų partijos atstovė Elly Schlein pareiškė, kad balsavimas nusiuntė aiškią žinią, jog vyriausybė privalo įsiklausyti į tikruosius šalies prioritetus.
G. Meloni ruošiasi nukreipti diskusiją atgal į užsienio politiką kelione į Alžyrą, tačiau analitikai teigia, kad jos reputacija yra smarkiai sugadinta. Politikos mokslų profesorius Roberto D’Alimonte „Politico“ sakė, kad ministrė pirmininkė prarado įtaką rinkėjams ir savo „laimėtojos“ statusą Europoje. Ilgainiui G. Meloni gali būti priversta svarstyti drastiškus sprendimus, pavyzdžiui, siekti pirmalaikių rinkimų, kol ekonominė padėtis dar labiau nepablogės, nors ji susiduria su dideliais instituciniais sunkumais iš prezidento Sergio Mattarellos ir parlamento pusės.
