YouTubeKremlius bando gelbėti situaciją rimtų nuostolių patyrusiame savo kariniame laivyne, o Vakarai žada ir toliau remti Ukrainą.
Rusija pakeitė savo karinio jūrų laivyno vadą, antradienį patvirtino valstybinė žiniasklaida po pranešimų apie ankstesniojo vado atleidimą dėl negebėjimo apsaugoti daugybės Juodosios jūros karinių laivų nuo Ukrainos atakų.
Buvęs Rusijos Šiaurės laivyno vadas Aleksandras Moisejevas paskirtas laikinuoju vyriausiuoju vadu. Jis pakeičia admirolą Nikolajų Jevmenovą, kuris šias pareigas ėjo nuo 2019 metų gegužės, pranešė naujienų agentūra RIA.
„Moisejevas per ceremoniją buvo pristatytas kaip laikinai einantis Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado pareigas“, – teigė agentūra.
Kremlius praėjusią savaitę atsisakė komentuoti A. Moisejevo paskyrimą, kuris reiškia didžiausią per pastaruosius mėnesius pokytį Rusijos kariuomenės vadovybėje.
Ukrainos pajėgos tvirtina, kad nuo karo pradžios 2022 metų vasarį sunaikino daugiau kaip dvi dešimtis Rusijos laivų, įskaitant karinį patrulinį laivą anksčiau šį mėnesį.
Šie praradimai sukėlė nemalonumų Maskvai, kuri buvo priversta perkelti laivus iš savo istorinės Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazės Kryme į toliau rytuose esantį Novorosijsko uostą.
Rusijos nesėkmės Juodojoje jūroje kontrastuoja su sausumos puolimu rytų Ukrainoje, kur jos pajėgos pastaraisiais mėnesiais padarė pažangą po daugiau kaip metus įstrigusių kovų.
Toliau žada remti
Ši okupantų pažanga susijusi su Vakarų paramos Ukrainai sumažėjimu. Vis dėlto Vakarai tikina, kad ir toliau rems Kyjivą. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pažadėjo Ukrainai tolesnę Jungtinių Valstijų paramą.
„JAV neleis Ukrainai pralaimėti, – sakė jis vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. – Ši koalicija neleis Ukrainai pralaimėti. Laisvasis pasaulis neleis Ukrainai pralaimėti“.
Esą būtina daryti viską, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „imperiniai planai“ nebūtų sėkmingi. „Mes visi būsime mažiau saugūs, jei V. Putinas pasieks savo“, – pažymėjo L. Austinas.
Daugybės šalių gynybos ministrai ir aukšti kariškiai antradienį Ramšteino bazėje vėl tariasi dėl tolesnės paramos Ukrainai kare su Rusija. Į konferenciją didžiausioje oro pajėgų bazėje už JAV ribų L. Austinas pakvietė Ukrainos kontaktinės grupės narius. Šis 56 šalių aljansas, dar vadinamas Ramšteino grupe, koordinuoja ginklų tiekimą Ukrainai, kuri yra priklausoma nuo Vakarų paramos, kad galėtų atremti 2022 m. vasario mėn. įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Kancleris ieško naujų pasiteisinimų
Vokietija Ukrainos gynybai nuo Rusijos agresijos skirs dar daugiau amunicijos. Numatyta pristatyti 10 000 artilerijos sviedinių iš Bundesvero atsargų, antradienį Ramšteine vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikime sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai sukritikavo jau kelias savaites šalyje vykstančias diskusijas dėl Belryno paramos Kyjivui.
„Diskusijos Vokietijoje yra juokingos, – sakė jis antradienį Berlyne vykusioje konferencijoje „Europe 2024“. – Tai gėdinga mums, kaip šaliai“. Diskusijos, kuriose pirmiausiai kalbama apie sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimą, už Vokietijos ribų esą yra nesuprantamos.
O. Scholzas pažymėjo, kad Vokietija yra antra didžiausia ginklų Ukrainai tiekėja. Tą būtina pripažinti, reikalavo jis. Kancleris sakė, jog norėtų debatų Vokietijoje, kuriuose apdairumas nebūtų diskredituojamas kaip neryžtingumas.
O. Scholzas vasario pabaigoje aiškiai pareiškė, kad Vokietija neperduos Ukrainai 500 km galinčių skrieti sparnuotųjų raketų „Taurus“. Jis argumentavo, kad tai gali Vokietiją įtraukti į karą. Tačiau dalis opozicijos, taip pat valdančiajai koalicijai priklausantys žalieji bei laisvieji demokratai griežtai kritikuoja tokią kanclerio poziciją. Diskusijos dėl „Taurus“ perdavimo Vokietijoje vyksta jau daugiau kaip tris savaites.
