FotobankasPrasidėję protestai prieš režimą Baltarusijoje siunčia žinią ir Kremliui, kuris, pavykus surengti demokratiškus rinkimus Baltarusijoje, liktų paskutiniu Europos žemyno diktatoriumi, sako Vilniuje surengtos Kalinausko konferencijos dalyviai.
„Verčiasi naujas istorijos puslapis ir Baltarusija prie to prisidėjo, jos vardas bus įrašytas į istoriją. O tas puslapis užsivers, kai užsivers abi tironijos – ir Baltarusijoje, ir Rusijoje“, – per spaudos konferenciją sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jis pabrėžė, kad tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino „katastrofa“, ir teigė, jog tai kelia grėsmę, nes nėra aišku, kaip jis gali sureaguoti. Pasak V. Landsbergio, labai svarbu yra tai, jog pokyčiai Baltarusijoje užkirto kelią planams integruoti šią šalį į Rusijos sudėtį.
Rusijos opozicijos narys, Laisvosios Rusijos fondo pirmininko pavaduotojas Vladimiras Kara-Murza pabrėžė, kad populiarus pasakymas Vakaruose, esą Aliaksandras Lukašenka – paskutinis Europos diktatorius, yra neteisingas, nes antroji Europos diktatūra yra Rusijoje. „Taigi, A. Lukašenka yra priešpaskutinis šiame domino. Ir jeigu jis grius, tai paskutinis liks tik Kremlius“, – teigė Rusijos opozicijos atstovas.
Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos lyderiai yra priklausomi vienas nuo kito, nes daugeliu atvejų elgiasi panašiai. „Kremliuje puikiai supranta, kad taip, kaip šiandien Minsko gatvės, aikštės ir kitų Baltarusijos miestų užpildytos tūkstančiais žmonių, tas siaubas laukia jų ateityje ir jie to labai bijo“, – teigė V. Kara-Murza.
Apibendrindamas konferenciją, vienas iš jos organizatorių Lietuvos parlamentaras Žygimantas Pavilionis sakė, kad esminis siekis Baltarusijoje suprantamas kaip naujų, demokratiškų rinkimų organizavimas. „Prezidentas A. Lukašenka turi trauktis, jis negali dalyvauti naujų rinkimų organizavime ar pačiuose rinkimuose. Privalo būti surengti nauji rinkimai – tiek parlamento, tiek prezidento. Aišku, iki to tikslo reikės Vakarų paramos“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
Jis pabrėžė, jog tai, kad renginyje dalyvauja daugybės šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai, teikia viltį, jog konferencija suburs žmones, kurie imsis praktinių veiksmų, kad šie siekiai būtų įgyvendinti.
Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Anais Marin atkreipė dėmesį, jog niekam neabejojant, kad Baltarusijos laukia iššūkis įtvirtinant demokratiją bei įgyvendinant reformas, kyla klausimų, kiek tame turi dalyvauti kitos valstybės. „Mes nebūtinai sutariame dėl to, koks būtų idealiausias sprendimas Baltarusijai kalbant apie kišimąsi ar nesikišimą“, – sakė ji.
Europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius teigė, jog Lietuva Baltarusijai teikia paramą, kokia jai pačiai buvo reikalinga prieš 30 metų kovojant už nepriklausomybę, ir pabrėžė, kad savo ruožtu solidarumo Lietuva tikisi iš Vakarų sprendžiant Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje klausimus.
„Dabar jiems reikia paramos, kaip mums reikėjo 1989–1990 metais, ir mes neturime teisės pamiršti to dalyko – kaip ir siekiame europinio solidarumo sprendžiant didžiulę branduolinio monstro Astrave problemą. Mums reikia paramos, todėl dalydamiesi ta parama su baltarusių tauta, statome tiltus link tų sprendimų, kurie, esu tikras, bus rasti ir dėl Astravo atominės elektrinės“, – kalbėjo jis.
Kalinausko forumas, skirtas aptarti Baltarusijos ateitį, Vilniuje rengiamas pirmą kartą. Šia konferencija siekiama išgirsti, kokių lūkesčių iš Lietuvos ir Vakarų turi Baltarusijos žmonės, bei pagalvoti, ką transatlantinė bendruomenė turėtų padaryti, kad politika taptų efektyvesnė ir nuoseklesnė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
