ScanpixPoste keičiamas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu vadovavo Maskvos 2022 metais pradėtam plataus masto puolimui Ukrainoje ir buvo ilgiausiai dirbęs šalies ministras. Tačiau Rusijoje jis sulaukė nemažai kritikos, o jo reputacijai smarkiai pakenkė praėjusį mėnesį dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikytas gynybos viceministras Timuras Ivanovas.
Pernai S. Šoigu patyrė spaudimą dėl savo vadovavimo karui. Privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas griežtai kritikavo jį dėl to, kad jo kovotojams Ukrainoje trūko šaudmenų. Pernai birželį J. Prigožinas metė iššūkį Rusijos karinei vadovybei ir surengė trumpai trukusį maištą. Dviem mėnesiais vėliau J. Prigožinas žuvo per paslaptingų aplinkybių gaubiamą lėktuvo katastrofą.
Pastaraisiais mėnesiais, kai Rusija sustiprino savo pozicijas mūšio lauke ir pasiekė tam tikrų laimėjimų, S. Šoigu reputacija taip ir neatsigavo. Praėjusių metų birželį vaizdo įraše užfiksuota, kaip Vladimiras Putinas ir S. Šoigu dalyvauja medalių įteikimo ceremonijoje karinėje ligoninėje, ir matyti, kaip diktatorius, atrodo, paniekinamai nusisuka nuo gynybos ministro.
Pastaraisiais metais nebeliko jokių viešų V. Putino ir gynybos ministro draugystės apraiškų, nors praeityje būta nuotraukų, kuriose jie kartu lankosi Sibire, žvejoja arba žaidžia ledo ritulį vienoje komandoje. 68 metų S. Šoigu, kuris šias pareigas ėjo nuo 2012 metų, politinė karjera tęsiasi dešimtmečius. Jis atėjo į valdžią anksčiau nei V. Putinas, kuris savo politinės karjeros pradžioje ėjo ministro pirmininko pareigas. S. Šoigu savo politinę karjerą pradėjo 1994-aisiais, kai pirmaisiais Boriso Jelcino prezidentavimo metais buvo paskirtas nepaprastųjų situacijų ministru. S. Šoigu tapo populiarus ir gerbiamas politikas, važinėjantis po šalį ir reaguojantis į įvairias nelaimes – nuo lėktuvų katastrofų iki žemės drebėjimų.
Nepaprastųjų situacijų ministro pareigas jis ėjo iki 2012-ųjų, kai buvo paskirtas Maskvos srities gubernatoriumi, o tais pačiais metais, kai jo pirmtakas Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas dėl korupcijos skandalo, V. Putinas greitai paskyrė jį gynybos ministru.
Jis iš karto buvo paaukštintas į generolus, nors S. Šoigu neturėjo jokios aukšto lygio karinės patirties. Tačiau jis vadovavo kelioms Rusijos operacijoms, įskaitant 2015 metų intervenciją Sirijoje, dėl kurios Maskvos sąjungininkas Basharas al Assadas išsaugojo valdžią. V. Putinas 65-ojo gimtadienio proga V. Šoigu įteikė vieną aukščiausių Rusijos apdovanojimų – medalį „Už nuopelnus tėvynei“, kuris jau papildė jo gausią apdovanojimų kolekciją.
Sekmadienio vakarą pranešta, kad S. Šoigu pakeitė Nikolajų Patruševą Nacionalinės saugumo tarybos sekretoriaus poste, o S. Šoigu įpėdiniu taps buvęs ministro pirmininko pavaduotojas Andrejus Belousovas.
Aiškindamas, kodėl dabar priimtas toks sprendimas, Kremlius sekmadienį teigė, kad jam reikalinga „novatoriška“ Gynybos ministerija.
„Gynybos ministerija turi būti absoliučiai atvira naujovėms, visoms pažangioms idėjoms diegti, ekonominio konkurencingumo sąlygoms kurti“, – valstybinė žiniasklaida citavo Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius, išsakytus trumpojoje spaudos konferencijoje dėl paskyrimų.
„Mūšio lauke laimi tas, kuris yra atviresnis naujovėms, – sakė D. Peskovas. – Tikriausiai todėl prezidentas apsistojo ties Andrejaus Belousovo kandidatūra.“
Karinio išsilavinimo neturintis 65 metų A. Belousovas pastarąjį dešimtmetį buvo vienas įtakingiausių V. Putino patarėjų ekonomikos klausimais ir ėjo įvairias pareigas vyriausybėje. Be kita ko, 2020 metais jis kelias savaites ėjo ministro pirmininko pareigas, kai dėl koronavirusinės infekcijos negalėjo dirbti Michailas Mišustinas.
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas teigė, kad S. Šoigu vadovaujant karo veiksmams Ukrainoje Rusija neteko daugiau kaip 355 tūkst. karių, taip pat „daugybė civilių gyventojų patyrė kančias“.
„Rusijai reikia gynybos ministro, kuris ištaisytų tą pražūtingą palikimą“ ir užbaigtų karą, „bet viskas, ką jie gaus, tai dar vieną Putino marionetę“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
