Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


ES IR VARŠUVOS KONFRONTACIJA
„Polexito“ nebus, bet tai principinis konfliktas ir jis tęsis
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Asociatyvi iliustracija.

Nors migrantų krizė Baltarusijos pasienyje ir nauja COVID-19 atmaina užgožė Varšuvos ir Briuselio konfliktą dėl teisės viršenybės, jis ir toliau rusena – ES Teisingumo Teismas praėjusią savaitę pateikė Lenkijai ir Vengrijai nenaudingą, nors ir neprivalomą, nuomonę, kad Europos Komisijos sprendimas suspenduoti fondus, jei šalis narė neatitinka teisės viršenybės kriterijų, yra teisėtas.

Lenkiško analitinio žurnalo „Res Publica Nowa“ viceprezidentas Tomaszas Kasprowiczas interviu IQ teigė, kad greito šio konflikto tikėtis neverta, o Lietuvos noras tarpininkauti tarp Varšuvos ir Briuselio yra sunkiai įmanomas.

– Kai kurie ekspertai teigia, kad Lenkija seka Vengrijos pavyzdžiu, bet matome, kad Europos Komisijos reakcija skiriasi. Į Lenkiją lyg ir žiūrima griežčiau. Jūsų manymu, kodėl?

– Minimi ekspertai teisūs. Daugelį triukų, kuriuos naudojo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Lenkija pakartojo. Tiesa, mes vėluojame keleriais metais.

Europos Komisija elgiasi skirtingai, nes pasimokė iš klaidų su V. Orbanu ir dabar žino, kur veda šis procesas. Taip, yra ir kitų priežasčių. V. Orbano partiją „Fidesz“ saugojo tai, kad ji buvo didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – narė. Taip pat V. Orbanas turėjo konstitucinę daugumą, tai suteikė daugiau legitimumo jo sprendimams. Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS) sulaužė Konstituciją keletą kartų.

– Kokį vaidmenį Briuselio ir Varšuvos konflikte vaidina didžiausia ES narė Vokietija? Kaip bendrai šis konfliktas gali daryti įtaką kitoms ES šalims?

– Vokietija bando sėdėti ant galinės sėdynės, viską palikdama Europos Komisijai ir Europos Parlamentui. Kritinės pastabos iš Vokietijos nacionalinio lygio politikų – retos (nors ir egzistuoja), o Angela Merkel paragino siekti kompromiso.

Poveikis kitoms ES šalims – netiesioginis, bet rimtas. Jei ir toliau tęsis šis procesas, tai ES yra grėsmingiau nei „Brexitas“, nes pamina vertybes ir institucijas, kurios yra ES pagrindas.

Tai apskaičiuotas elgesys, nes Lenkijos valdantieji norėtų paversti šią kovą Lenkijos prieš Vokietiją (beje, taip jau dažnai bandoma pavaizduoti Lenkijos valstybinėje žiniasklaidoje). Taip siekiama pasinaudoti lenkų antivokiškais jausmais.

PiS turi savo dienotvarkę, ką nori padaryti Lenkijoje, ir kol ES nesikiša, tol jiems visiškai neįdomi Europos integracijos vizija. Tačiau dabartinė sankloda leidžia tokį įsikišimą.

Poveikis kitoms ES šalims – netiesioginis, bet rimtas. Jei ir toliau tęsis šis procesas, tai ES yra grėsmingiau nei „Brexitas“, nes pamina vertybes ir institucijas, kurios yra ES pagrindas. Kitos šalys žino tai ir reaguoja gan stipriai.

– Galbūt vis dėlto kalbame apie du skirtingus požiūrius į ES ateitį: vienu atveju siekiame labiau integruotos, kitu – dar mažiau nei dabar integruotos Sąjungos?

– Ir taip, ir ne. PiS išties siekia mažesnės Europos integracijos. Tačiau tai ne vizija, o dabartinių poreikių patenkinimas. PiS turi savo dienotvarkę, ką nori padaryti Lenkijoje, ir kol ES nesikiša, tol jiems visiškai neįdomi Europos integracijos vizija. Tačiau dabartinė sankloda leidžia tokį įsikišimą ir jie norėtų pakeisti šį modelį, kad patenkintų savo poreikius.

Tačiau dar kartą pasikartosiu, kad tai nėra vizija tikrąja to žodžio prasme, nes kyla iš trumpalaikių tikslų.

– Kažkada kalbėta apie dviejų greičių Europą. Ar galėtų ši idėja vėl tapti patraukli dėl Varšuvos ir Briuselio ginčo?

– O kada šis procesas nevyko? Žinoma, COVID-19 nukreipė dėmesį kitur ir ES krizės metu buvo vieningesnė, tačiau ES ir toliau padalyta į euro zonos ir kitas valstybes bei šis padalijimas nėra trivialus. Taigi, dviejų greičių Europa realiai egzistuoja jau kurį laiką. Esminis klausimas, koks didelis skirtumas tarp greičių.

Tomaszas Kasprowiczas.

– Kokius Varšuvos ir Briuselio konflikto ateities scenarijus matote?

– Šiuo metu atsidūrėme taške, kuriame konflikto deeskalacija yra sunkiai įmanoma. Labiausiai tikėtina, kad Lenkija atsitrauks, bet taip, kad tai leistų vyriausybei išsaugoti veidą. Taigi ji sutiks su reikalavimais, tačiau teigs, kad pasielgė taip, nes tai buvo jos mintis. Europos Komisija to nekomentuos ir atšauks pinigų davimo suspendavimą.

Vis dėlto konfliktas ir vėl netrukus kils, nes PiS tikrai imsis kai kurių panašių sprendimų, tik skirtingai juos maskuos. Tokiu atveju Europos Komisija gali turėti mažiau svertų ir turėtų nuo to apsidrausti.

Kitas variantas – eskalacija. ES neatsitrauks, nes turi smarkiai geresnes kortas. Tai lems Lenkijos dabartinio premjero, kuris laikomas nuosaikiu, pakeitimą ir nuolatinį Lenkijos trukdymą. Įtampa augs, bet „Polexito“ nebus, nes, nepaisant anti-ES propagandos, daugiau nei 80 proc. lenkų remia buvimą ES ir ši parama tik auga.

Dalykai, kurių siekia PiS, yra nesuderinami su ES principais ir yra egzistencinė grėsmė ES. Todėl įtampa liks, kol pasikeis Lenkijos vyriausybė.

– Taigi šis konfliktas tęsis mažiausiai iki 2023 m. parlamento rinkimų Lenkijoje?

– Tikrų tikriausiai. Net jei dabartinė situacija atšils, tai yra principinis konfliktas ir jis tęsis. Dalykai, kurių siekia PiS, yra nesuderinami su ES principais ir yra egzistencinė grėsmė ES. Todėl įtampa liks, kol pasikeis Lenkijos vyriausybė.

– Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė, ir kai kurie Lietuvos politikai siūlo tarpininkauti Varšuvos ir Briuselio ginče. Ką manote apie tai ir ar Lietuva turi svertų tam?

– Išties nematau, kaip tai būtų galima padaryti.

2021 12 06 06:30
Spausdinti